Prie Baltojo tilto sūnų pasivažinėti paspirtuku atvedęs Robertas tikina, kad savo vaikus nuo pat mažens skatina laisvalaikį leisti aktyviai.
„Stengiuosi parodyti savo pavyzdžiu. Pats sportuoju ir visą laiką pasiimu vaikus, eidami, kažką veikdami“, - LNK žinioms sakė vilnietis.
Keturių metų Markas sako, kad taip leisti laiką su tėčiu jam labai smagu.
„Atėjau čia pavažiuoti“, - sakė berniukas.
Tačiau ne visi tėvai skatina savo vaikus sportuoti. Anot specialistų, vaikams fizinis aktyvumas yra prigimtinis dalykas, todėl jų nereikia kažkaip to mokyti, ar specialiai tai ugdyti. Tačiau tik tuo atveju, jeigu vaikas šeimoje mato gerą pavyzdį.
„Ne visi gal tėveliai įtraukia savo vaikus. Tai yra tikrai irgi labai svarbu, kad drauge sportuotų ir tėveliai“, - kalbėjo kūno kultūros mokytoja Ona Liandsbergienė.
O Psichologijos instituto direktorė Roma Jusienė teigė, jog nėra sudaromos tinkamos sąlygos fiziniam vaikų aktyvumui.
„Aišku, tos sąlygos prasideda pirmiausia nuo šeimos, nuo to, ką jie mato aplinkoje. Ir tėvai čia yra pagrindinis pavyzdys“, - teigė R. Jusienė.
Lietuva prie pasaulinio aktyvių ir sveikų vaikų aljanso prisijungė prieš daugiau nei ketverius metus. Dalyvavimas šios organizacijos veikloje suteikia galimybę pasilyginti su kitomis 57 pasaulio šalimis.
Deja, rezultatai nedžiugina. 2018 metais Lietuvos vaikai pasauliniame kontekste pagal fizinio aktyvumą buvo maždaug per vidurį. Šiais metais – dar žemiau.
„Vienas svarbiausių rodiklių – bendrasis fizinis aktyvumas. Deja, prieš ketverius metus buvome tarp šalių vidutiniokų. O dabar – nukritome į šalis, kurios nėra labai modernios“, - teigė Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas.
Rezultatai rodo, kad per ketverius metus sumažėjo vaikų, kurie atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo. Dabar jas atitinka tik trečdalis Lietuvos vaikų.
„2018 metais grubiai tokių buvo apie 40 procentų, ir tai jau irgi yra mažai. Šiemet dar labiau sumažėjo – praktiškai iki 30 procentų“, - kalbėjo Lietuvos sporto universiteto profesorius A. Emeljanovas.
Suprastėjusiems rezultatams įtakos turėjo ir pandemija. Tiesa, anot ekspertų, to buvo galima išvengti.
„Labai gaila, kad mokyklos, kurios užsidarė visiškai, jos tikrai galėjo ir turėjo sudaryti sąlygas, sukviesti vaikus į mokyklos teritoriją, lauke organizuoti užsiėmimus tam tikrus“, - kalbėjo Psichologijos instituto direktorė R. Jusienė.
Dar viena priežastis – telefonai, kompiuteriai ir visos kitos išmaniosios technologijos.
Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė Lina Bairašauskienė teigė, jog šiuolaikinis technologijos pasiglemžė mūsų vaikus.
„Todėl vaikai yra labiau linkę bendrauti, leisti laiką, naudodami būtent išmaniąsias technologijas. Tad mūsų, suaugusiųjų užduotis ir turėtų būti kviesti vaikus išeiti į lauką“, - sakė ji.
Kūno kultūros mokytoja O. Liandsbergienė teigė, jog vaikams turi būti sudaromas didesnis veiklos pasirinkimas.
„Kad jiems būtų įdomu, kad jie įsitrauktų, kad jiems patiktų. Ir kad tas fizinis ugdymas vyktų ne dėl pažymio, o dėl to, kad jam smagu“, - kalbėjo ji.
Tam pritarė ir Lietuvos sporto universiteto profesorius A. Emeljanovas.
„Reikia visko – nuo – iki. Ir fizinis buitinis aktyvumas. Ir sniego kasimas, pavyzdžiui, puiki galimybė patirti tą gerą fizinį aktyvumą. Ir pertraukos, pamokos, svarbus ir būrelių lankymas. Ir su šeima praleistas laikas fiziškai aktyviai“, - teigė jis.
Anot psichologų, vaikus labai paskatina sportuoti gražiai sutvarkyti stadionai, salės ir visas kitas inventorius. Tą patvirtina ir mokyklos.
„Patrauklios ugdomosios aplinkos – mokyklos su sporto stadionais, motyvuoja vaikus ateiti, būti, pasilikti ir sportuoti.
Pastebėjome, kad ir pertraukų metu vaikai noriai leidžia laiką stadione – žaidžia tiek tinklinį, tiek futbolą. Tai tikrai tos atnaujintos aplinkos vaikus motyvuoja“, - kalbėjo Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė L. Bairašauskienė.
Dar viena nesportavimo priežastis – atlaidus medikų požiūris į kūno kultūros pamokas.
„Viena iš didžiausių bėdų būtent pas mus, deja, yra, sveikatos priežiūros specialistai ir būtent šeimos gydytojai, kurie labai lengva ranka išrašo atleidimus nuo fizinio ugdymo pamokų“, - teigė R. Jusienė.
Ji teigė, jog vaikams, turintiems tam tikrų sveikatos problemų, turėtų būti parinkta tinkama fizinio aktyvumo veikla, o ne leisti iš viso nesportuoti.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
