„Visiškai suprantu realų pavojų, kilusį Lietuvai, bet per mėnesį ar net kelerius metus Lietuva savo karinės galios nepadidins tiek, kad viena, be NATO pajėgų, sugebėtų apsiginti. Noras yra geras, bet... Pareikšdama, kad galimai bus peržiūrėtas nacionalinis biudžetas, prezidentė turi aiškiai pasakyti, nuo kurios srities bus nuimti pinigai, kas mažiau gaus lėšų – švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga?“, - teigia Z. Balčytis.
Politikas siūlo nekelti sąmyšio ir realiai stiprinti savo pozicijas bei ryšius su NATO. Pasak jo, pozicijų stiprinimas reikštų tarimąsi su NATO, kad Aljansas laikinai dislokuotų daugiau pajėgų ar kitaip sustiprintų veikimą regione. Kas finansuotų didesnio NATO dėmesio mūsų regionui išlaidas, politikas neužsimena.
Socdemų finansų ministras Rimantas Šadžius dabartinį krašto apsaugos sistemos finansavimą vadina „visiškai mažu“, bet jo padidėjimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) laiko nerealiu.
„Aš manau, kad mes turime siekti to, ir Vyriausybė yra užsibrėžusi didinti tą dalį nuo BVP, kuri yra skiriama krašto apsaugai. Šiais metais mes suplanavę apytikriai 0,78 proc. - tai yra visiškai mažai, palyginti su tuo 2 proc. taikiniu, kurio šalys NATO narės turi siekti. Žinoma, absoliučiai nerealu, kad Lietuva pasiektų šitą 2 proc. tikslą artimiausiu laikotarpiu“, - pirmadienį žurnalistams sakė finansų ministras.
Kita vertus, jis pažymėjo, kad pozityvu yra vien tai, jei gynybai skiriama biudžeto dalis nemažėja.
„Man yra tekę šnekėti ir su NATO generalinius sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu keletą kartų šita tema ir mudu sutarėme, kad tai, kad procentas nebemažėja, jau yra pirmas geras ženklas, ir tą procentą ateityje mes turėtume pamažu didinti“, - aiškino R. Šadžius.
Anot jo, didinti finansavimą gynybai padėtų šešėlinės ekonomikos mažėjimas.
„Jeigu mes gerai surinktume mokesčius, tuos, kurie Lietuvoje yra įtvirtinti įstatymais, su tais pačiais tarifais, iš tikrųjų ir šešėlinė ekonomika susitrauktų ir svarbiausia jeigu visuomenės netoleruotų šešėlinių reiškinių – nepirktų kontrabandinių cigarečių, vengtų įsipilti kontrabandinį kurą, kuris dažnai kenksmingas automobilio varikliui - aš manau, kad labai daug problemų galėtume išspręsti ir krašto apsaugos finansavimo lygmenį taip pat galėtume pakankamai rimtai pakelti“, - svarstė ministras.
Šiais metais krašto apsaugai skirta per 980 mln. litų, tai yra 56 mln. litų daugiau nei pernai.
DELFI primena, kad prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį sušaukė pasitarimą dėl padėties Ukrainoje. Atsakydamas į klausimus spaudos konferencijos metu šalies vadovė užsiminė, kad tai gali tapti postūmiu peržiūrėti gynybos biudžetą.
„Iš tikrųjų gyvenimas koreguoja daugelį dalykų ir politinių sprendimų. Ši situacija dar kartą paryškina, kad regiono saugumas yra labai svarbus, tai mūsų atsakomybė, ne tik NATO atsakomybė. Manau, kad tam tikri pokyčiai tikrai tikėtini“, - teigė prezidentė.