„LNK Žinių“ kalbintas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pasakojo, jog sumažėjęs pasitikėjimas Bažnyčia fiksuojamas jau kurį laiką.
„Lyginant praeitą mėnesį ar prieš metus, skirtumai nėra dideli. Šiuo metu 43 proc. pasitiki, 22 proc. nepasitiki. Prieš 20 metų įvairiais laikotarpiais buvo ir 70 proc. pasitikėjimas – labai aukštas, ypatingai. Ir galbūt reikėtų stebėtis, ne kodėl jis toks yra dabar – jis – apie vidurį, nei didelis, nei mažas, normalus, – o kodėl tada buvo toks didelis pasitikėjimas.
Manyčiau, kad tuo metu Bažnyčia asocijavosi su atgimimu, su nepriklausomybe. Bažnyčia ilgą laiką buvo persekiojama“, – komentavo pašnekovas.
Pasitikėjimas religinėmis organizacijomis, pasak jo, nėra aukštas ir Vakarų Europoje.
„Tas pasitikėjimas Bažnyčia labai stipriai priklauso nuo amžiaus. Ypatingai stipriai, labai pasitiki – apie 70 proc. – pagyvenę žmonės, 70 metų ir daugiau, o ta riba, tas pasitikėjimas keičiasi apie 40 metų“, – pažymėjo V. Gaidys.
„LNK Žinių“ pakalbinta sostinės gyventoja tikino, jog tokie rezultatai jos nestebina.
„Jaunimas, kitas požiūris, kitoks gyvenimas, kitoks supratimas“, – sakė ji.
Kitas pilietis, paklaustas, ar Bažnyčia turėtų turėti svaresnį žodį valstybėje, teigė, kad ne.
„Savo vietoje, kad būtų“, – pridūrė jis.
„Pažiūrėkite, kas Lenkijoje vyksta arba JAV su abortų draudimais. Tai visiškai nedera su šiandieniniu žmonių orumu“, – kalbėjo kitas pilietis.
„Aš Dievą myliu ir Dievo namų teisti negaliu“, – teigė dar vienas gyventojas.
Gaidys: kariuomenė pasitempė
Kalbėdamas apie žmonių pasitikėjimą institucijomis (labiausiai pasitikima ugniagesiais, toliau rikiuojasi kariuomenė ir policija), V. Gaidys pažymėjo, jog čia proveržį padarė kariuomenė.
„Pasitikėjimas kariuomene prieš 25 metus buvo žemas. Ten buvo laikotarpių, kai į kariuomenę žiūrėjo labiau neigiamai negu teigiamai. Aš pamenu tą laikotarpį: nei ten gerų uniformų, nei ginkluotės – ne kažin kokia ta institucija, įvaizdis buvo ne kažin koks. Bet tikrai labai susitvarkė, labai energingai tvarkėsi.
Šiuo metu – ir uniformos, ir pasitempimas, ir ginkluotė. Įvaizdis visai kitas ir tas pasitikėjimo lygis yra kaip kitose Europos šalyse. Vakarų Europoje yra labai pasitikima ir kariuomene, ir policija. Policija irgi yra labai gerbiama“, – pastebėjo „Vilmorus“ vadovas.
Vyriausybe Lietuvoje pasitikima labiau nei Seimu, bet tai, pasak V. Gaidžio, nieko išskirtinio:
„Tiesiog <...> visi parlamentai turi kažkokią prigimtinę nuomonę ir visose šalyse parlamentai asocijuojasi su kokia tai „daug kalba, mažai daro“. Na, žodis parlamentas nuo žodžio „parle“ – kalbėti. [Tai siejasi] su daugiakalbyste, kokiais tai melavimais – vieną žadėjo, paskui nepadarė. Bet taip yra faktiškai visose šalyse. Gal Skandinavijoj mažiau.“
„LNK Žinių“ kalbintas Vilniuje sutiktas pilietis svarstė, jog nepasitikėjimas partijomis yra didesnis negu Seimu.
„Jau kas liečia partijas... Apie partijas geriau nieko“, – pridūrė jis.
Kitas svarstė, kad nepasitikėjimas partijomis yra geras dalykas:
„Nes ten, kur yra didelis nepasitikėjimas, nemanau, kad geras dalykas. Visada turėtų būti nepasitikėjimas, visada turėtų būti konkurencija politinė.“
Tačiau V. Gaidys su tuo nesutiko: „Kuo daugiau institucijų žmonės pasitiki, tuo, reiškia, visuomenė sveikesnė, valstybė stipresnė.“
Taigi, anot jo, galima daryti išvadą, kad Lietuva eina sveikyn ir stipryn:
„Tas, kas buvo prieš 25 metus, nesulyginama. Patys įvairiausi rodikliai, optimizmo rodikliai, laimingumo rodikliai gi buvo kažkada 1999 metais [Lietuva] užėmė gal paskutinę vietą Europoje <...>. Šiuo metu Lietuvos laimingumas aukščiau gal nei vidurkis <...>. Korupcijos rodikliai pasikeitė – subjektyvūs, matyt, ir objektyvūs.“
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie Lietuvos gyventojų pasitikėjimą institucijomis žiūrėkite čia:
