Remdamasis pokalbiais su Ukrainos reguliariosios kariuomenės kariais, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad viena iš Donbase dislokuotų Rusijos karių užduočių yra pajungti tokias grupuotes Maskvos kontrolei.
„Kai praėjusį kartą prieš kokį mėnesį buvau Charkove ir kalbėjau su ukrainiečių reguliariosios armijos kariškiais, kurie ten kariauja ir buvo kaip tik grįžę iš karo zonos. Mes su jais visai rimtai išsikalbėjome. Jų teigimu, ten veikia 85 visiškai savarankiškos grupuotės. Jų teigimu, du trečdaliai šių grupuočių nepaklūsta niekam“, - pasakoja M. Laurinavičius.
Nerami ramybė
Minske rugsėjo 5-ąją pasirašius paliaubų protokolą pasaulis aprimo ir tikėjosi, kad situacija Ukrainoje stabilizuosis: Maskva tuomet gavo, ko norėjo, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sukandęs dantis sutiko įgyvendinti valdžios decentralizaciją Donecke ir Luhanske, separatistų atstovai pasijuto pagerbti, Vakarai kuriam laikui susitelkė į jiems svarbesnes problemas – kovą su ISIS Sirijoje ir Irake.
Tačiau situacija ir šiandien nė kiek ne lengvesnė. Lapkričio 4-ąją P. Porošenka nurodė Ukrainos pajėgoms sustiprinti kai kurių miestų, įskaitant Mariupolį ir Charkovą, gynybą tam atvejui, jeigu separatistai nuspręstų judėti Krymo link.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pastarosiomis dienomis fiksuoja karinės technikos judėjimą iš Rusijos pusės, skelbiama apie dažnėjančius Ukrainos pajėgų apšaudymus ir kovas regione.
Kaip lapkričio 3-iąją skelbė NATO pajėgų Europoje vadas, generolas Philipas Breedlove'as, Ukrainoje šiuo metu gali veikti apie 250-300 Rusijos karių ir kad Ukrainos-Rusijos siena yra tiek skylėta, kad per ją nevaržomai keliauja karinė technika bei kariai.
Tiesa, generolas pažymėjo, kad rusų kariai labiau atlieka separatistų apmokymą nei užsiima koviniais veiksmais.
Kam iš tiesų reikalingi Rusijos kariai Donbase?
Tačiau M. Laurinavičius teigia, kad, Ukrainos karių pasakojimu, pagrindinė Ukrainoje esančių Rusijos karių užduotis yra priversti savarankiškai veikiančias grupuotes paklusti Maskvai arba jas naikinti.
Savo nuomonę politologas grindė naujojo P. Porošenkos paskirto Luhansko gubernatoriaus Genadijaus Moskalio interviu žiniasklaidai, kuriame jis atvirai pasakojo galintis susitarti su Rusijos VTB banku, kad iš Alčevsko miesto patrauktų separatistų grupuotę, nes šiame mieste yra įsikūrusi VTB valdoma gamykla, kuri negali veikti separatistų sudarytomis sąlygomis.
M. Laurinavičius citavo ir kitą G. Moskalio interviu dalį, kuriame pastarasis aiškina mėginantis vesti derybas su Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu.
„Tai yra dabartinio Luhansko gubernatoriaus interviu. Aš jį cituoju dėl tol, kad suprastume, kaip viskas persipynę. Tokios derybos dėl vieno ar kito punkto, gyvenvietės perėmimo iš tikro vyksta, tai nėra išsigalvojimai“, - sakė M. Laurinavičius.
Tas pats G. Moskalis pasakojo, kad vienoje mažytėje teritorijoje veikia bent keturios grupuotės. Galima tik spėti, kiek jų gali veikti visoje Kijevo nekontroliuojamoje teritorijoje.
Klausiamas apie tai, kaip reiktų interpretuoti pastaruoju metu fiksuojamą karinės pagalbos tiekimą separatistams, M. Laurinavičius sakė manantis, kad tai gali būti Kremliaus vanagų pastangos siekti tolesnio konflikto eskalavimo.
Jo teigimu, tai gali reikšti paprastą tiesą: Maskvoje vis dar nėra sutarimo, kokios strategijos imtis Donbase, ir į viešumą iškyla tik atskiri tokio nesutarimo ženklai. M. Laurinavičius sako, kad buvusio Donbaso separatistų vadovo Igorio Strelkovo-Girkino teiginiai apie žlugusį Novorosijos projektą gali reikšti, jog tie, kurie Kremliuje norėtų tyliai įšaldyti konfliktą rytinėje Ukrainoje, dar nepasiekė visiškos pergalės, nes savo raumenis vis dar demonstruoja kariauti norinti grupuotė.
„Rusijos valdžioje tebėra žmonių, kurie norėtų kariauti toliau, nes I. Girkinas tėra tik jų įgarsintojas, jis nėra savarankiška figūra. Žinoma, jie naudojasi viskuo, ką turi, todėl be didelio Vladimiro Putino leidimo, gali tiekti ginklus į Donbasą“, - svarstė M. Laurinavičius.
Tačiau, jo teigimu, viršų pastaruoju metu ima toji Kremliaus grupuotė, kuri nori deeskaluoti situaciją Donbase ir sukurti kažką panašaus į Padniestrę, Pietų Osetiją ar Abchaziją.
„Pagrindinė mano versija, kad šiuo metu sunkiai ir sudėtingai yra judama Minsko susitarimų link. Pasižiūrėkime, kaip garsiai Rusija dar prieš separatistų rinkimus skelbė, kad pripažins jų rezultatus, o po to tokio pripažinimo neatsirado. Be to, V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad prezidentas nesusitiks nei su Donecko, nei su Luhansko respublikų vadovais“, - sakė M. Laurinavičius.
L. Kasčiūnas: situaciją pakeistų Ukrainos apginklavimas
Rytų Europos studijų centro politologas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu situacija Ukrainoje itin trapi.
Tačiau parlamento rinkimai Ukrainoje, anot L. Kasčiūno, pademonstravo, kad P. Porošenka iššvaistė buvusį populiarumą, nes per prezidento rinkimus surinko kur kas daugiau balsų nei per Aukščiausiosios Rados.
Kaip žinoma, Aukščiausiosios Rados rinkimuose triumfavo Arsenijaus Jaceniuko „Liaudies frontas“, P. Porošenkos blokas buvo antras, nors atsiliko nežymiai. Tačiau abi šios partijos surinko apie 43 proc. balsų, kai prezidento rinkimuose už P. Porošenką balsavo 54,7 proc. gyventojų.
„Manau, kad jo populiarumas krito dėl derybų su separatistais“, - sakė L. Kasčiūnas.
Kitas numanomas žingsnis, pasak politologo, gali būti nauja konflikto eskalacija, mat po neteisėtų rinkimų vadinamosiose Donecko ir Luhansko respublikose P. Porošenka prakalbo apie specialaus Donbaso statuso panaikinimą.
„Klausimas, kas toliau? Galbūt Mariupolis, gal koridorius su Krymu? O gal tai tiesiog pagąsdinimas, kad šie regionai įtvirtinami kaip kokia Padniestrė, kur irgi prigrūsta Rusijos karių,vadinamų taikdariais“, - svarstė politologas.
Jo nuomone, Rusija padarė viską, kad Ukraina būtų kuo silpnesnė ekonomine prasme ir negalėtų sutelkti jėgų priešinimuisi.
„Pačioje Ukrainoje vyksta nesutarimai: vieni sako, imkime ir atsikovokime teritorijas, kiti siūlo atsiduoti šias teritorijas rusams, tegul jie rūpinasi. Taigi prie visų socialinių sunkumų Ukrainos visuomenę dar kankina takoskyra dėl regionų ateities“, - sakė L. Kasčiūnas.
„Kol kas Rusijai leidžiama diktuoti šio konfliktą, jo intensyvumą ir pobūdį. Ar tai kažkas kokybiškai naujo – sunku pasakyti. Konfliktas pastaruoju metu buvo žemesnio intensyvumo, bet dabar jis vėl gali būti eskaluojamas“, - pridūrė pašnekovas.
Politologas sako manantis, kad JAV Senate ir Atstovų rūmuose pergalę pasiekus respublikonams gali kilti iniciatyvų apginkluoti Ukrainą – tai pakreiptų situaciją kita vaga. Tačiau L. Kasčiūno kolega M. Laurinavičius teigė netikintis šitokiu scenarijumi, nes Ukraina nėra strategiškai JAV svarbi valstybė. Jo nuomone, JAV Ukraina įdomi tik tiek, kiek leidžia sulaikyti Rusiją.
Ukrainos karas skaičiais:
- 4035 nužudyta ir 9336 sužeista rytinėje Ukrainoje;
- žūtys apima 298 žmones, žuvusius liepos 17-ąją separatistams numušus Malaizijos orlaivį;
- nepaisant paliaubų, 300 žmonių užmušta per 10 paskutinių spalio mėnesio dienų;
- 5,2 mln. žmonių gyvena konflikto zonoje;
- 442,2 tūkst. žmonių neteko gyvenamosios vietos;
- 488,4 tūkst. išvyko į aplinkines valstybes.
Šaltinis: JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras, spalio 31 d. duomenys.