„Juk tuo metu mokytojų protestus palaikė dabartiniai valdantieji ir jų aplinka. Prasidėjo streikai ir ponas Paluckas, ponas Landsbergis ir liberalai nešiojo ir termosiukus su kava, tortus ir picas“, – 2018 m. lapkričio mėnesį prasidėjusį ir švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę iš posto išvertusį mokytojų streiką prisiminė S. Skvernelis.
Jo teigimu, tuo metu jo Vyriausybei oponavę politikai mokytojų pusėn stojo tikrai nenuoširdžiai.
„Svarbiausias dalykas jiems buvo kalbėti prieš rinkimus. Todėl jie mokytojų bendruomenei ir pridalino nerealių pažadų“, – sakė politikas.
Nors ankstesnė Vyriausybė tuo metu susilaukė nemažai kritikos dėl empatijos stokos bei nenoro išgirsti streikuojančius bei ministeriją šturmavusius mokytojus, S. Skvernelio teigimu, dabartinės valdžios susvetimėjimas pedagogų atžvilgiu yra nepalyginamai didesnis.
„Nėra ką lyginti“, – tikino ekspremjeras, it su kartėliu prisimindamas kritiką, kuri jam teko prieš penkerius metus.
„Buvo mums priekaištai, kad pinigų reikia ne į trinkeles, ne į betoną, ne į pastatus, bet mokytojams... Tai duokite pinigų dabar jūs“, – sakė jis.
O patenkinti mokytojų keliamus reikalavimus, aiškino S. Skvernelis, dabartinė Vyriausybė, priešingai nei jo vadovauta, turi kur kas geresnes galimybes.
„Mes neturėjome iš kur pasemti pinigėlių, bet šita valdžia turi. Ji turėjo galimybę pigiai skolintis, turėjo galimybę skatinti ekonomiką. Bet jie po pandemijos padarė viską, kad ekonomika pradėtų stagnuoti“, – sakė politikas.
Visgi, leido suprasti ekspremjeras, žvelgiant į situaciją 2018 m. ir dabar, jam labiausiai kliūna dabartinių valdančiųjų dviveidiškumas. Jo teigimu, jam vadovaujant Vyriausybei švietimo ministerija tikrai nebūtų šturmuota jei ne mokytojus kurstę politikai.
„Jei nebūtų to žibalo pylę iš išorės, tai tikrai to nebūtų buvę“, – tvirtino S. Skvernelis.
Todėl, tęsė jis, net ganėtinai radikalus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko reikalavimų tonas šiuo metu yra suprantamas. Juk patys dabartiniai valdantieji, samprotavo ekspremjeras, jį pakurstė dar 2018 metais.
„Negalėčiau priekaištauti ponui Navickui, nes jiems tokie lūkesčiai buvo suformuoti. Jie juk darė politiką per mokytojus, kad laimėtų rinkimus. Dabar kai pažadus reikia įgyvendinti – mokytojams grasinama teismais“, – sakė S. Skvernelis, sutikdamas, kad ne mažiau radikalus A. Navickas buvo ir prieš penkerius metus.
„Lazda turi du galus. Dabar viskas grįžta atgal“, – tarsi moralą valdantiesiems išsakė S. Skvernelis.
Ir atsisukus lazdai, teigė jis, premjerė I. Šimonytė turi labai aiškiai suprasti – mokytojai tikrai nenurims.
„Mokytojai yra organizuoti, jie drąsūs ir pilietiški žmonės. (...) Jei jie galvoja, kad mokytojus lengvai užmurgdys, tai taip nebus“, – sakė jis.
Todėl, tęsė ekspremjeras, jei mokytojai vėl susiburs prie švietimo ministerijos – jo vadovaujamos „Vardan Lietuvos“ atstovai taip pat ateis nešdamiesi termosiukais su kava.
„Mes tikrai manome, kad reikalavimai yra logiški. Ypač tie racionalūs, kuriuos kelia Milešino sąjunga. Ir jei reikės, aš gal ne, bet mūsų bendruomenė mokytojams atneš ir termosus su kava, ir tortą“, – apibendrino S. Skvernelis.
Nei ministras, nei premjerė pagrindo mokytojų streikui nemato
Dešiniųjų Vyriausybės vadovė I. Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tvirtina, kad mokytojai apie streiką prakalbo be pagrindo. Šią savaitę antrai švietimo bendruomenės profesinei sąjungai prakalbus apie galimą streiką, premjerė teigė, kad Vyriausybė laikosi nacionaliniame susitarime numatyto plano kelti pedagogų atlyginimus.
I. Šimonytė neatmetė, kad prakalbusi apie streiką švietimo bendruomenė bando pasinaudoti vykstančiu politiniu ciklu ir artėjančiu kolektyvinės sutarties pabaigos terminu.
„Natūralu, jog profesinės sąjungos naudoja politinį ciklą (...). Aš drįsčiau teigti, kad kolektyvinė sutartis yra vykdoma“, – aiškino premjerė.
Savo ruožtu ministras G. Jakštas taip pat teigia, kad mokytojai streiką skelbia be pagrindo. Jis net užsiminė, kad ketina kreiptis į teisininkus, jog šie pasiaiškintų, ar mokytojai streiką skelbia teisėtai.
Prisimindamas 2018-ųjų pedagogų streiką, G. Jakštas Eltai teigė, kad ministerija mokytojų šturmui nesiruošia. Vis dėlto, streikui pagrindo nematantis ministras nerimauja dėl galimų mokytojų protesto padarinių moksleiviams.
„Svarbu, kad nenukentėtų ugdymo procesas, tai dėl to yra nerimo. Bet aš tikiu, kad gali to streiko ir nebūti, nes mes visų įsipareigojimų laikomės ir pažadame jų laikytis ir toliau“, – Eltai sakė G. Jakštas.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
