„Vadovėlyje yra vietos, kurios šlovina Rusiją, kurios šiame brutalaus karo kontekste ir apskritai yra visiškai nepriimtinos. Tų vietų buvo nemažai ir vadovėlis yra išimtas iš apyvartos“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Jame vaikai kviečiami keliauti po neva demokratišką valstybę Rusiją, aplankyti ir Krymą, kuris anot vadovėlių autorių, priklauso Rusijai.
Vis dėl to, vienos sostinės gimnazijos direktorė yra įsitikinusi – net ir šis vadovėlis problemų nepridarys, jei mokytojai sąmoningai atrinks, ko mokyti, o ko – ne.
„Kai žmogus turi patirties, kai žmogus yra atsakingas, tai aptarti klausimai, išsikelti uždaviniai yra visai kitokie, nei aklai sekti vadovėliu“, – LNK sakė Vilniaus Basanavičiaus gimnazijos direktorė Fausta Gulbinienė.
Leidyklos šiuos vadovėlius jau siunčia į popieriaus perdirbimo fabrikus. O mokytojai klausia – kaip dabar reikės dirbti.
„Manęs irgi to paties klausia – kaip dabar bus. Bet aš negaliu atsakyti į tą klausimą – kaip bus“, – sakė F. Gulbinienė.
Leidyklos žada apmokėti išlaidas mokykloms, kurios jau buvo įsigijusius minėtus vadovėlius. Bet atnaujinti šių knygų leidykla neplanuoja.
„Rusų kalbos mokymui jokių priemonių nekuriame ir nekursime. Fokusą telkiame į lietuviškus leidinius. Daug dėmesio skiriame, kad pasikeitusi geopolitinė situacija būtų labai objektyviai integruota į naujos kartos vadovėlius“, – LNK teigė leidyklos „Šviesa“ vadovė Milda Juonė.
Vadovėlių bus mažiau, bet mokyklose visiškai atsisakyti rusų kalbos politikai neketina.
„Visos kalbos yra svarbios ir manau, kad visos jos praturtina mūsų visuomenės gyvenimą, mūsų pačių gyvenimą. Todėl mano nuomone, turime kalbėti apie tai, kad mokyklose būtų kitų kalbų pakankamas pasirinkimas“, – kalbėjo ministrė.
Dalis leidėjų taip pat nuogąstauja, kad kylant kalboms apie rusų kalbos mokyklose naikinimą, bus padaryta žala ir ugdymui.
„Aš tikrai pasisakyčiau, kad neišpiltume vandens kartu su kūdikiu. Ir koks Fiodoras Dostojevskis neišlėktų iš literatūros programų. Jeigu tą antirusišką klavišą imtume labai spausti“, – sakė „Baltų lankų“ vadovas Saulius Žukas.
Tuo metu dalis mokyklų jau kurį laiką rusų kalbos vaikams nedėsto. Štai Vilniaus licėjuje vaikai mokosi anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų, o direktorius pasakoja, kad tik įkūrus mokyklą buvo apsispręsta, kad rusų kalbos vaikai čia nesimokys.
„Rusų kalba praranda tą savo vadinamą politinę erdvę, tai yra akivaizdu. Ir patartina mokytis kitas užsienio kalbas. Idėjiškai ir politiškai tai turbūt yra teisingas pasirinkimas“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada, kad ilgainiui mokyklose bus mokama daugiau kitų užsienio kalbų. Bet kada tiksliai – neaišku.
„Tą irgi galime padaryti, tam irgi esame nusimatę priemones“, – sakė ministrė.
Tačiau dalis mokyklų vadovų mano, kad įvedus daugiau užsienio kalbų, pritrūktų specialistų. O tai, anot Vilniaus licėjaus direktoriaus, yra politikų kaltė.
„Pati valstybė nepocizionuoja kalbų mokymosi ir tai, dar kartą pabrėžiu, yra be galo apmaudu“, – sakė jis.
Šiemet rusų, kaip antrąją užsienio kalbą pasirinko daugiau kaip 75 procentai 6–12 klasių mokinių. Tai – daugiau nei 110 tūkst. vaikų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
