Ežero pakrantėje – turtingiausių Lietuvos verslininkų namai
Kiek anksčiau Delfi rašė, kad miškas šalia Gulbino ežero tapo tikra rakštimi verslininkams, kurie čia pat, parko rekreacinėje teritorijoje, įkūrė gyvenamųjų namų kvartalą.
Po aplinkosaugininkų tyrimų buvo nustatyta, kad tam tikrose kvartalo vietose aptverta miško žemė. Tai pagal Miškų įstatymą daryti draudžiama. Miškas turi būti atviras visiems. Tuomet aplinkos ministro pareigas ėjęs Kęstutis Trečiokas įpareigojo Valstybinės miškų tarnybos vadovus imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.
Tačiau tuometinio aplinkos ministro kadencijai einant į pabaigą prasidėjo įdomūs dalykai. Užuot ieškojusi būdų, kaip pašalinti pažeidimus miške, Valstybinė miškų tarnyba rado kitą sprendimą. Buvo padaryta korekcija dokumentuose ir miškas tapo nebe mišku. Tai reiškia tik viena – tvora tapo legaliu statiniu, o Vilniaus gyventojams užgeso paskutinė viltis kada nors patekti į parko rekreacinę teritoriją, valstybinę žemę, kur jie turi teisę lankytis.
Galiausiai į Valstybinės miškų tarnybos padarytas korekcijas dėmesį atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Delfi susipažino su 2020 m. liepos mėnesį STT atlikta korupcijos rizikos analize Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos veikloje.
STT turėjo esminių pastabų
Ir čia nemažai dėmesio skirta vienu prabangiausiu Vilniuje laikomam Gulbinų kvartalui.
„Praktikoje minėtos nuostatos atsiradimas sudarė sąlygas inicijuoti ir priimti sprendimus, kuriais teritorijos, dar iki konkrečių žemės sklypų suformavimo apaugusios mišku, identišku aplinkui augančiam miško masyvui, numatytos visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimui ir (ar) priskirtinos saugomoms teritorijoms, lieka neprieinamos visuomenei, mišku apaugusius sklypus valdantiems asmenims sudaromos sąlygos nesaugoti žemės sklypuose esančios miško žemei ir miškui būdingos biologinės įvairovės“, - dėstoma korupcijos rizikos analizėje.
Ir čia pat pirštu bedama į Verkių regioniniame parke, Didžiųjų Gulbinų gatvėje, išdygusį turtuolių kvartalą: „Pavyzdžiui, nuo 1986 m. iki 2016 m. gruodžio 21 d. dalis (0.84 ha) valstybinės žemės sklypo ploto buvo laikoma žeme, patenkančia į miško žemės plotus. 2016 m. gruodžio 21 d., VMT priėmus sprendimą Nr. S-1612-43 „Dėl Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, minėtas valstybinės žemės plotas buvo išbrauktas iš miško žemės plotų padarant atitinkamus pakeitimus Miškų valstybės kadastre. VMT priimant sprendimą buvo remiamasi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2016 m. spalio 24 d. rašte Nr. S-854 pateikta nuomone, kad, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.2.6 punkto reikalavimais, kitos paskirties žemės sklypuose savaime išaugę medžiai miškų plotams neturėtų būti priskirti ir VMT 2016 m. lapkričio 8 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. A3-1611-3, kuriame buvo konstatuota, kad aptariamo žemės sklypo 0.84 ha ploto dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.
Tai, kad iš Miškų valstybės kadastro išbraukta aptariamo žemės sklypo dalis atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, patvirtino ne tik 1986 m. Verkių girininkijos medynų plano „Miškotvarka 1986“ duomenys, bet ir 2000 m. ir 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos taksoraščių duomenys, kuriuose užfiksuota informacija apie sklypo medyną (pavyzdžiui, medyno sudėtis ir kt.) patvirtino, jog aptariamoje žemės sklypo dalyje augę miško medžiai buvo identiški greta esančiame valstybinio miško masyve augantiems miško medžiams (pušys ir kt.). Pažymėtina, kad 2005–2013 metų laikotarpiu vykdyti medžių ir krūmų kirtimai galėjo reikšmingai sumažinti aptariamame žemės sklype augančių miško medžių skaičių ir rūšinę sudėtį, tačiau 2020 m. kovo 28 d. užfiksuotuose fotografijų vaizduose vizualiai nematoma reikšmingų skirtumų tarp žemės ploto, kuris iki šiol laikomas valstybinio miško žeme (kairėje metalinės tvoros pusėje), ir tarp žemės ploto, kuris VMT 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu VMT darbuotojams atlikus duomenų patikrinimą vietoje, buvo išbrauktas iš Miškų valstybės kadastro (dešinėje metalinės tvoros pusėje).“
Atsižvelgiant tai, STT vertinimu, ne tik kyla abejonių dėl 2016 m. lapkričio 8 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. A3 1611-3 VMT darbuotojo pateiktų išvadų, kad vertinama žemės sklypo dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, pagrįstumo, bet atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tikrinamas žemės sklypas buvo vertintas kaip privatus sklypas, nors tai yra valstybinės žemės sklypas, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. „Todėl kyla abejonių, ar patikrinimo akto rengime dalyvavę VMT tarnybos darbuotojai buvo tinkamai įsigilinę į su vertinamu žemės sklypu susijusias aplinkybes“, - dėstoma STT korupcijos rizikos analizėje.
Ten pat pažymėta, kad Vilniaus apskrityje yra eilė analogiškų valstybinės žemės sklypų, kurie iki šiol yra įtraukti į Miškų valstybės kadastrą, nepaisant to, kad jų, kaip ir valstybinės žemės sklypo Gulbinų kvartale, naudojimo paskirtis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, – kita: „Tačiau nei VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, nei VMT iki šiol nesiėmė veiksmų, kad šie žemės sklypai būtų išbraukti iš Miškų valstybės kadastro.“
Taigi, panašu, kad Valstybinė miškų tarnyba Gulbinų kvartalo pastatų savininkams, kurie yra vieni turtingiausių Lietuvos žmonių, priėmė palankų sprendimą.
Ir galiausiai STT akcentuoja, kad šis valstybinės žemės sklypas labai vertingas rekreaciniu požiūriu: „Verkių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais valstybinės žemės sklypo dalis (apie 1,8 – 2 ha iš bendro 14.5002 ha ploto) priskirtina miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupei – rekreaciniai miškai (Mri intensyvaus pritaikymo / poilsio parkai), t. y. minėta valstybinės žemės sklypo dalis turėtų būti tvarkoma ir naudojama atsižvelgiant į saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų atitinkamų nuostatų reikalavimus, kurių nuostatose, kaip ir Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatose, aiškiai suformuota, kad svarbiausia rekreacinių miškų funkcija yra visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas. Tačiau visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimas neįmanomas tol, kol laisvas fizinių asmenų lankymasis aptariamoje valstybinio žemės sklypo dalyje ribojamas tvora.
Nepaisant to, kad aptariami valstybinės žemės sklypai yra išnuomoti lengvatine tvarka juose esančių statinių eksploatavimui statinius valdantiems asmenims, tai juose esančio augančio miško, atitinkančio Miškų įstatyme nustatytus miško kriterijus, nedaro mažiau reikšmingo ir vertingo valstybei ir visuomenei, nei aplinkui esantys, bet į aptariamus valstybinės žemės sklypus nepatenkantys, miško masyvo plotai.“
Atsižvelgdama į šios teritorijos svarbą visuomenei STT pirštu beda į Nacionalinę žemės tarnybą ir Valstybinę miškų tarnybą, kurios yra atsakingos už tai, kad ši rekreacinė teritorija būtų atvira visuomenei.
„Nėra aišku, dėl kokių priežasčių NŽT, būdama aptariamų valstybinės žemės sklypų valdytoja ir turėdama informacijos, kad valstybinės žemės sklypais, skirtais visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimui, realiai naudojasi tik pavieniai asmenys, net ir esant abejotino pagrįstumo Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.2.6 punkte numatytam draudimui inventorizuoti miško plotus kitos paskirties žemės sklypuose VMT iniciatyva, nepasinaudojo turimomis galimybėmis, kad atvertų aptariamas teritorijas, atitinkančias Miškų įstatyme keliamus reikalavimus miškui ir miško žemei, visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimui inicijuojant minėtų teritorijų įtraukimą į miško žemės plotus, t. y. nepasinaudojo Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 4 punkto nuostatose suteikta teise žemės sklypo savininkui ar patikėtiniui netgi tais atvejais, kai tikslinių medžių rūšių savaiminukais yra apaugęs kitos paskirties žemės sklypas ir todėl VMT iniciatyva negali būti inventorizuojamas miško žeme, inicijuoti miško medžių savaiminukais apaugusios miško žemės inventorizavimą miško žeme“, - teigiama STT išvadoje.
Į STT pastabas nesureaguota
Korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktų pasiūlymų stebėsenoje matyti, kad Aplinkos ministerija sutiko su STT pastabomis ir pažadėjo imtis veiksmų. „Valstybinei miškų tarnybai bus pavesta išnagrinėti kadastro ir registro duomenų neatitikimus kitos paskirties žemės sklypuose (kadastre – miškas, registre - želdiniai) iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir priimti sprendimus dėl duomenų suvienodinimo, esant poreikiui inicijuoti teisės aktų pakeitimus“, - taip į pastabas buvo sureagavusi Aplinkos ministerija.
Tačiau iki šiol jos pažadas, kaip nurodyta STT stebėsenos analizėje, nėra įgyvendintas.
Taip pat ji pridūrė, kad STT dėl šio sklypo turi ir daugiau priekaištų Nacionalinei žemės tarnybai: „Tas pats valstybinės žemės sklypas, esantis Didžiųjų Gulbinų gatvėje, yra minimas ir kitoje STT atliktoje korupcijos rizikos analizėje, atliktoje NŽT veikloje. Buvo nustatyta, kad galimai minėtas valstybinės žemės sklypas be aukciono buvo išnuomotas didesnis, nei turėtų būti esantiems pastatams eksploatuoti.
NŽT pateiktas pasiūlymas, atsižvelgiant į išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus argumentus, esant reikalui pasitelkus kitas kompetentingas institucijas, įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo unikalus Nr. 0101-0002-0442 nuomininkui UAB „Gulbinų turizmas“ ir toliau tikslinga leisti be konkurso naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, kuri nepriskirta sklype esančių poilsio paskirties statinių eksploatavimui, kuomet UAB „Gulbinų turizmas“ yra tik 2 sklype esančių poilsio paskirties statinių, kuriems reikalingas eksploatuoti žemės plotas priskirtas, savininkas. Manome, kad NŽT turėtų imtis veiksmų spręsti dėl sklypo dalies, kuri neskirta sklype stovinčių statinių eksploatavimui, galimo grąžinimo valstybei nutraukiant su UAB „Gulbinų turizmas“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Tokiu būdu atsirastų galimybė ypač vertingoje rekreaciniu požiūriu teritorijoje esančią valstybinę žemę atverti visuomenei ir ateityje ją panaudoti ne kelių asmenų, bet visuomenės poreikių tenkinimui atsižvelgiant į Verkių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius.“
Prašė mišką pripažinti mišku
Delfi gavo informacijos, kad visai neseniai į Aplinkos ministeriją kreipėsi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, jog sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų gatvėje, dokumentuose būtų „sugrąžintas“ miškas.
„Prašome Jūsų pagal kompetenciją naujai įvertinti visus žemės sklype esančius medynus, nustatant, ar pastarieji atitinka miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus, bei spręsti klausimą dėl LR miškų valstybės kadastro duomenų keitimo. Pažymime, kad pagal Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų atliktą faktinį miško ar miško žemės įvertinimą ir šio įvertinimo metu priimtus sprendimus, esant poreikiui, NŽT galės inicijuoti žemės sklypo dalių plano ir įsakymo tikslinimą“, - savo rašte Aplinkos ministerijai nurodė K. Navickas.
Taip pat šių metų sausį Nacionalinė žemės tarnyba savo ruožtu kreipėsi ir į Valstybinę miškų tarnybą, kad ši imtųsi veiksmų ir ištaisytų savo padarytą klaidą, į kurią pirštu bedė STT.
Tai Delfi patvirtino ir NŽT atstovas Audrius Gelžinis. Anot jo, Nacionalinė žemės tarnyba į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi 2022 sausio 14 dieną.
Anot jo, šį prašymą NŽT grindė šiais faktais: „1. STT 2020-07-07 raštu „Išvada dėl korupcijos rizikos analizės procedūrose, kurias vykdant gali būti sudaroma galimybė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimui“ pateiktoje išvadoje nurodyta informacija, kad „Verkių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus numeris 0101-0002-0442, dalis (apie 1,8 – 2 ha iš bendro 14.5002 ha ploto) priskirtina miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupei – rekreaciniai miškai (Mri intensyvaus pritaikymo / poilsio parkai) t. y. minėta valstybinės žemės sklypo dalis turėtų būti tvarkoma ir naudojama atsižvelgiant į saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų atitinkamų nuostatų reikalavimus, kurių nuostatomis, kaip ir Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, aiškiai suformuota, kad svarbiausia rekreacinių miškų funkcija – visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas.“
2. Teritorijos prie Gulbinų g. 75 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimu „Dėl teritorijos prie Gulbinų g. 75 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo suprojektuotas žemės sklypas, aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Išskiriamos keturios kraštovaizdžio zonos, numatant tikslines žemės naudojimo ribas ir apibrėžiant veiklos reglamentus. Šioje teritorijoje išskiriama kitos paskirties (R1, M2.1 ir M2.2) teritorijos su joms nustatytu atitinkamu veiklos reglamentu. Teritorija M2.2 <...> tvarkoma kaip rekreacinė – apsauginė miško zona. Pagrindiniai reikalavimai: palaikyti natūralaus miško sudėtį, taikyti kraštovaizdžio formavimo kirtimus <...>. Čia draudžiama naujų poilsio pastatų statyba. Galima tik čia esančių pastatų rekonstrukcija.“
3. Pagal Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėje geoportal.lt esančius 1995-1999 metų duomenis yra matyti, kad žemės sklype augo ne pavieniai medžiai, o buvo medžių masyvai.“
Vis dėlto NŽT 2022-02-14 gavo Valstybinės miškų tarnybos raštą, kuriuo atsisakoma ko nors imtis ir keisti esamą situaciją. Taigi, kaip matyti iš atsakymo, ši tarnyba nemano, kad ji turėtų keisti sklypo savininkams palankų sprendimą.
Taip pat ji savo atsakyme patvirtino, kad 2016 metais gavo skundų dėl galimų pažeidimų miške ir sprendimai keisti dokumentus buvo su tuo susiję.
„2016 metais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymu atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad žemės sklypo teritorijoje tuo metu dar buvusioje miško žemėje (minėtoje 6 - 15 metrų pločio juostoje palei sklypo ribą) – įrengtos vejos, galimai iškirsti medžiai. Pateikus užklausą miškų inventorizacijų vykdytojui dėl miško plotų inventorizavimo žemės sklype, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2016-10-24 rašte nurodė, kad žemės sklype savaime išaugę medžiai miško plotams neturėjo būti priskiriami. Atsižvelgiant į Kadastro tvarkytojui pateiktus duomenis ir dokumentus, duomenys apie kitos paskirties žemės sklypą kadastro Nr. 0101/0002:442 buvo patikslinti 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo, išregistruojant iš miško žemės ploto jam per klaidą priskirtą 0,84 ha teritoriją“, - dėstoma Valstybinės miškų tarnybos atsakyme NŽT.
Atsižvelgdama į tai VMT konstatavo: „Kadangi žemės sklype, išskyrus minėtą 6 - 15 metrų pločio juostą palei sklypo rytinę ribą, niekada nebuvo inventorizuotas miškas, laikytina, kad inventorizuojant miško plotus, žemės sklype augantys medžiai turėtų būti vertinami kaip kitos paskirties žemės sklype savaime išaugę medžiai, todėl jie miško plotais nebūtų laikomi.“
Tačiau NŽT su tokia Valstybinės miškų tarnybos pozicija nesutinka. „Taigi, atsižvelgdama į tai, kad VMT atsisakė imtis veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo nustatyta tvarka, imsis iniciatyvos žemės sklype esančių medžių inventorizacijos atlikimui. O gavusi valstybinės ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, kreipsis į Valstybinę miškų tarnybą dėl savaiminukais apaugusių žemės plotų, kaip miško, įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ir šių plotų įtraukimo į valstybinę miškų apskaitą“, - nurodė A. Gelžinis.
Savininkai sprendimą apskundė
Verta paminėti ir tai, kad 2021 m. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas nustatė šiame sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių dydžius. A. Gelžinis teigė, kad šis sprendimas buvo skųstas NŽT vadovybei.
„Dėl priimto įsakymo NŽT buvo gauti 6 žemės sklypo naudotojų skundai, kuriuose nurodoma, kad žemės sklype esančių pastatų savininkai šiuo metu nuomos teise valdo ir faktiškai naudoja visą žemės sklypą ir „kategoriškai“ nesutinka su įsakymu sumažintu pastatams eksploatuoti nustatytu žemės plotu. Žemės sklypo naudotojų teigimu, nėra jokio pagrindo keisti NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2014-04-18 priimto įsakymo, kuriuo jau buvo nustatytos pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalys, todėl įsakymą prašė panaikinti.
Gauti skundai nagrinėjami, sprendimas dėl įsakymo teisėtumo dar nėra priimtas. Sprendimas teismui nėra apskųstas, tokią teisę žemės sklypo naudotojai turės, jei jų netenkins NŽT direktoriaus priimti sprendimai dėl įsakymo teisėtumo“, - teigė NŽT atstovas A. Gelžinis.
Neatmeta, kad pakeitimai bus padaryti
Delfi Valstybinės miškų tarnybos paklausė, kas į ją kreipėsi dėl atliktų pakeitimų 2016 metais? Teiravomės, ar gauta sklypo savininkų prašymų.
Vis dėlto Valstybinė miškų tarnyba pripažino, kad sklype esantys mišku apaugę plotai gali būti įrašyti į miškų kadastrą. „Taip, žemės sklype mišku apaugę plotai bus įrašyti į LR miškų valstybės kadastrą, jeigu šio žemės sklypo valdytojas (NŽT) pateiks informaciją, reikalingą mišku apaugusiems plotams įrašyti į LR miškų valstybės kadastrą“, - nurodė Ū. Staselka.
Jis pridėjo, kad šio sklypo valdytojas (NŽT) teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti informaciją Valstybinei miškų tarnybai apie į LR miškų valstybės kadastrą būtinus įrašyti miškų plotus.
Kokių priemonių po STT atliktos korupcijos rizikos analizės Valstybinė miškų tarnyba ėmėsi, kad situacija Gulbinų kvartale pasikeistų? Tokį klausimą uždavėme VMT.
Ū. Staselka pateikė štai tokį atsakymą: „VMT informavo žemės valdytoją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apie valdytojo kompetencijai priskirtas funkcijas ir veiksmus, jei siekiama žemės sklype augančius medžius įregistruoti LR miškų valstybės kadastre kaip mišką. Šiuo metu VMT nagrinėja naują Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą (gautą 2022-02-14) dėl aukščiau nurodyto žemės sklypo.“
Ministerija palaiko sau pavaldžią įstaigą
Aplinkos ministerija savo atsakyme Delfi pateikė faktiškai identišką informaciją, ką nurodė Valstybinė miškų tarnyba.
Ministerijos atstovė Aistė Gadliauskaitė nurodė, kad vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją 2000 m. žemės sklypo vietoje esanti teritorija mišku taip pat nebuvo inventorizuojama. Anot jos, atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją miškai nėra matuojami natūroje, o miškų ribos pažymimos jas dešifravus ortofotoplanuose.
„Ortofoto planų dešifravimo ir miško ribų pervedimo į GIS duomenų bazę paklaidos siekia iki 10-20 m. Todėl, nustatant miško ribą šalia žemės sklypo, dėl tikslios žemės sklypo ribos neturėjimo ir dešifravimo paklaidos dalis žemės sklypo teritorijos šalia miško buvo įtraukta kaip miškas. Tai nustatyta sugretinus 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir 2001 m. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis. Kadangi žemės sklypas 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu dar nebuvo suformuotas ir geodeziškai apmatuotas, tikslus žemės sklypo ribų ir inventorizuojamo ploto ribų suderinimas negalėjo būti atliktas“, - dėstė ministerijos atstovė.
Galiausiai ji išreiškė palaikymą Aplinkos ministerijos pavaldžios įstaigos priimtam sprendimui: „Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manome, kad Valstybinės miškų tarnybos sprendimas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro išregistruoti žemės sklype medžiais apaugusią teritoriją, kaip klaidingai inventorizuotą mišku, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.“
Anot A. Gadliauskaitės, ne visos teritorijos, apaugusios medžiais, inventorizuojamos mišku: „Tai matyti ir iš Geoportal skelbiamos informacijos. Miško žemė plane pažymėta žalia spalva.“
Ji taip pat nurodė, ką Aplinkos ministerija atsakė į K. Navicko atsiųstą laišką su prašymu koreguoti Miškų kadastro duomenis: „Aplinkos ministerija, gavusi Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 2D-3612(12.146E), kuriame pateikė prašymą inventorizuoti mišku apaugusias teritorijas, esančias žemės sklype Didžiųjų Gulbinų g. 25-50, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0002:442. Aplinkos ministerija 2022 m. sausio 28 d. raštu informavo Žemės ūkio ministeriją, kad (...) Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas netaikomas tais atvejais, kai medžių savaiminukai auga kitos paskirties žemės sklypuose, kelio juostose, geležinkelių apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų žemės sklypuose, miestų teritorijose, nepriskirtose miškų ūkio paskirties žemei, išskyrus atvejus, kai inventorizuojama žemės savininko ar patikėtinio iniciatyva.“
Kaip nurodė A. Gadliauskaitė, šiuo atveju minėto žemės sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl, Aplinkos ministerijos nuomone, inicijuoti minėtame žemės sklype naujų miškų inventorizaciją gali tik žemės sklypo patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. „Pažymėtina, kad Valstybinė miškų tarnyba naujų miškų inventorizacijos neatlieka. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba turėtų pateikti duomenis Valstybinei miškų tarnybai apie naujai inventorizuotus miškus. Valstybinė miškų tarnyba, kaip Miškų valstybės kadastro tvarkytoja, patikrinusi duomenis, inicijuos naujų miškų registraciją Miškų valstybės kadastre“, - dėstė A. Gadliauskaitė.
Delfi bandė susisiekti su sklypą valdančia UAB „Gulbinų turizmas“. Tačiau jos atstovai į klausimus neatsakė. Jei atsakymus gausime vėliau, tekstą papildysime.
Pastatų savininkai
Štai dabar atėjo metas pasidomėti, kam iš tiesų priklauso šiame sklype esantys pastatai.
2020 m. Registrų centrui pateiktame UAB „Gulbinų turizmas“ (sklypo nuomininkas) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad įmonė iš viso turi 13 akcininkų. Visi jie valdo po 7,7 proc. akcijų. Beveik visų jų korespondencijos adresas nurodytas Didžiųjų Gulbinų gatvės skirtinguose namuose. Registrų centro duomenimis, šios įmonės direktorius yra Sigitas Kubilius.
Pirmasis akcininkas – UAB „Neries investicijos“, atstovaujamas Nerijaus Dagilio. Registrų centro duomenimis, UAB „Neries investicijos“ nuo 2010 m. vadovauja N. Dagilis. Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Be to, N. Dagilis yra „NI plėtra“ vadovas, Delfi sudarytame 2019 m. turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima 188 vietą, valdo 10 mln. Eur.
Toliau akcininkų sąraše rikiuojasi Kęstutis Martinkėnas - UAB „Modus grupė" stebėtojų tarybos narys, „BLF holding" akcininkas.
Turtingiausių žmonių sąraše jis užima 16 vietą, valdo 125 mln. Eur.
Trečia sąraše – Ina Railienė. Ji yra buvusi UAB „Andrejara" vadovė. I. Railienės sutuoktinis – Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Mindaugas Raila. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima antrą vietą ir valdo 907 mln. eurų.
„Verslininko M. Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų.
Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. „ME investicija“ taip pat yra įsigijusi ekologinio ūkininkavimo įmonės „Auga Group“ akcijų“, - yra rašęs Delfi.
Kitas UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkas – Saulius Butkus. Turtingiausių verslininkų sąraše jis užima 45 vietą ir valdo 68 mln. eurų. Tame pačiame sąraše nurodoma, kad jis susijęs su „Santiex“, „Sun Invest“, „NI plėtra“. Pavyzdžiui, jis yra UAB „Sun Invest" generalinis direktorius ir akcininkas.
Penktas akcininkų sąraše – Alvydas Banys. Turtingiausių verslininkų sąraše jis užima 79 vietą. Su „Invalda INVL“ grupe, „LJB Investments“ susijęs verslininkas valdo 42 mln. eurų.
Kita įmonės akcininkė – Ivona Liachovič. Apie ją viešojoje erdvėje informacijos nėra pateikta. Registrų centro Juridinių asmenų registre duomenų apie šią moterį rasti taip pat nepavyko.
O štai akcininkė Živilė Garbaravičienė yra buvusi UAB „SC Baltic Media“ ir UAB „Baltic brothers group" valdybos narė. Kaip rašė žiniasklaida, ji priklauso vadinamai vienai įtakingiausių Kauno šeimų. Ji yra verslininko Jono Garbaravičiaus žmona, pastarasis yra buvusio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus.
Kitas įmonės akcininkas yra Tomas Kučinskas. Jis yra Lietuvos plaukimo federacijos vadovas, UAB „Parket Trade" valdybos narys, UAB „Provestum“ vadovas ir akcininkas, UAB „Biseris“ valdybos narys.
Toliau sąraše – Vilius Kavaliauskas. Jis yra UAB „Charter Jets“ valdybos narys, UAB „Enercom Capital" vadovas, „Lewben Holdings" vadovas, UAB „Strategy Labs" valdybos narys.
Tatjana Novikova yra dar viena įmonės akcininkė. Registrų centro duomenimis, ji yra T. Novikovos personalinės įmonės „Akvanautas“ savininkė.
Dar vienas akcininkas – Gedeminas Giniotis. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis su savo valdomais 50 mln. eurų užima 64 vietą. Šiame sąraše jis siejamas su „GG Investment“ ir „Concretus grupė“.
Kitas akcininkas – Igor Matsanyuk. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „IM Baltics" vadovas ir akcininkas. Dokumentuose nurodyti tokie įmonės tikslai: investicinė, startuolių, konsultacinė ir vystymo veikla. Įdomu tai, kad vadovo gyvenamoji vieta nurodyta būtent Gulbinų kvartale, viename iš jame stovinčių namų.
Čia yra svarbi detalė, nes Gulbinų kvartale stovintys namai pagal galiojančią teisę negali būti skirti pastoviam gyvenimui. Jie skirti poilsiui ir jie turėtų būti nuomojami visiems norintiems.
Kita įdomi detalė – nemaža dalis Gulbinų kvartalo gyventojų yra meno mylėtojai. Štai VšĮ „Vilniaus miesto opera" vadyboje yra net keli UAB „Gulbinų turizmo“ akcininkai. Tai – N. Dagilis, Ž. Garbaravičienės sutuoktinis J. Garbaravičius, V. Kavaliauskas, T. Kučinskas.
O štai T. Kučinskas kartu su Dalia Ibelhauptaite ir Vilniaus miesto savivaldybe yra šios VšĮ dalininkas.
Registrų centro Nekilnojamojo turto registre radome tokius šiame sklype esančių pastatų savininkus: UAB „Neries investicijos“, Vilma Janulevičienė, Tomas Kučinskas ir Lina Buterlevičiūtė Kučinskienė. Šios pavardės nėra aukščiau minėtame įmonės akcininkų sąraše. Registrų centro duomenimis, ši moteris yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybos narė.
Tęskime toliau. Kiti pastatų savininkai yra Živilė Garbaravičienė, Igor Matsanyuk, Vilius Kavaliauskas, Daiva Banienė (Delfi sudarytame turtingiausių verslininkų sąraše ji užima 260 vietą, siejama įmonėmis „Invalda INVL“, „LJB Investments“) ir Alvydas Banys, Saulius Butkus, Ivona Liachovič, Valerija Giniotienė ir Gediminas Giniotis, Kęstutis Martinkėnas ir Jolanta Martinkėnienė (UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narė), Ina Railienė ir Tatjana Novikova.
