K. Trečioko kadencijai einant į pabaigą prasidėjo įdomūs dalykai
Miškas šalia Gulbino ežero tapo tikra rakštimi verslininkams, kurie čia pat, parko rekreacinėje teritorijoje, įkūrė gyvenamųjų namų kvartalą. Prie pat ežero visai neseniai buvo pastatyta didelė pirtis. Ežero pakrantės apsaugos juostoje jos neturėtų būti. Tačiau apsukrių verslininkų Saugomų teritorijų įstatyme numatyti apribojimai nesustabdė. Jau anksčiau jie pirštu bakstelėjo į Nekilnojamojo turto registrą, kuriame matyti, kad 1976 metais toje vietoje pastatyta pirtis. Tuo metu ji priklausė buvusiai pionierių stovyklai.
Po DELFI tyrimų paaiškėjo, kad pirtis rekonstruojama valstybinės reikšmės miške, kur statybos yra draudžiamos. Taip pat buvo nustatyta, kad tam tikrose kvartalo vietose aptverta miško žemė. Tai pagal Miškų įstatymą daryti draudžiama. Tuomet aplinkos ministro pareigas ėjęs Kęstutis Trečiokas įpareigojo Valstybinės miškų tarnybos vadovus imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.
Tačiau tuometinio aplinkos ministro kadencijai einant į pabaigą prasidėjo įdomūs dalykai. Užuot ieškojusi būdų, kaip pašalinti pažeidimus miške, Valstybinė miškų tarnyba rado kitą sprendimą. Buvo padaryta korekcija dokumentuose ir taip pakeista žemės paskirtis. Miškas tapo nebe mišku. Tai reiškia tik viena – tvora ir pirtis tapo legaliais statiniais, o Vilniaus gyventojams užgeso paskutinė viltis kada nors patekti į parko rekreacinę teritoriją, kur jie turi teisę lankytis.
Valdininkai savo klaidos neįžvelgia
Kodėl buvo nuspręsta pakeisti žemės paskirtį ir taip užsimerkti prieš grubius pažeidimus miške, DELFI paklausė Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų. Direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius žurnalistams sakė, kad tokiu būdu buvo ištaisyta miškų inventorizacijos klaida. Tačiau DELFI gauti dokumentai įrodo, kad anksčiau šią teritoriją prižiūrėję miškininkai neturėjo planų keisti žemės paskirties. Juo labiau kad toje teritorijoje – tikrų tikriausias miškas.
„Miškų valstybės kadastro duomenys buvo patikslinti pagal Kadastro duomenų teikėjo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2016-10-24 raštu Nr. S-854 pateiktą dokumentaciją, suderintą su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus specialistais. (…) Nurodytu atveju Kadastro duomenys buvo pakeisti ištaisius miškų inventorizacijos klaidą, kurią nustatė miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Žemės sklypo paskirtis „Kita“, ji Valstybinės miškų tarnybos veiksmais nebuvo keičiama. Kadastro duomenys buvo patikslinti 2016-12-22. Pagrindas Kadastro duomenims keisti – Valstybinės miškų tarnybos 2016-12-21 sprendimas Nr. S-1612-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, – tikino A. Kasperavičius.
Ir čia pat direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kaip įsivėlė jo įvardyta klaida. Kartu jis nesutiko, kad teritorijoje augantys seni medžiai yra miško požymis. A. Kasperavičiaus teigimu, tai ne kas kita, kaip želdiniai: „Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato naujų miško žemės plotų inventorizavimo „Kitos“ paskirties žemės sklypuose galimybės. T. y. priimant sprendimus vertinama, kada medžiais apaugęs plotas inventorizuotas mišku – jei medžiais apaugęs plotas inventorizuotas mišku po konkretaus žemės sklypo suformavimo ar pakeitimo į „Kitą“ paskirtį, tai laikytina miškų inventorizacijos klaida, ir klaidingi duomenys turi būti ištaisyti (šiuo atveju medžiai laikytini želdiniais).VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis, miškas žemės sklype nebuvo (ir neturėjo būti) inventorizuojamas dėl to, kad žemės sklypo paskirtis – „Kita“.
Neaišku, kieno prašymą įvykdė Valstybinė miškų tarnyba
Nors A. Kasperavičius DELFI sakė, kad Valstybinė miškų tarnyba tik suderino sprendimą pakeisti žemės paskirtį, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė informavo, kad į institutą kreipėsi būtent A. Kasperavičiaus atstovaujama institucija.
„Į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi žemės sklypo valdytojas ir paprašė ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidas. Valstybinė miškų tarnyba paprašė Valstybinio miškotvarkos instituto paaiškinti miškų inventorizacijos aplinkybes nurodytoje vietoje. Įvertinus inventorizacijos duomenų netikslumus, buvo parengti ir pateikti dokumentai dėl jų pataisymo“, – laiške redakcijai rašė A. Galaunė.
Kokiu pagrindu Valstybinė miškų tarnyba (ketinant keisti žemės paskirtį) kreipėsi į VĮ Miškotvarkos institutą, taip ir lieka neaišku. Nors A. Galaunė sakė, kad į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi žemės sklypo valdytojas, tačiau šis sakė to nedaręs.
Vilniaus miškų urėdijos žemėtvarkos inžinierė Milena Matulevičienė teigė, kad valstybinį mišką šalia Gulbino ežero valdo ne urėdija, o Nacionalinė žemės tarnyba. Jos teigimu, urėdija nesikreipė su prašymu keisti žemės paskirtį.
Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Aušrinė Lisauskienė taip pat aiškino, kad jos atstovaujama tarnyba nesikreipė į Valstybinę miškų tarnybą ir neprašė keisti žemės paskirties.
„Pranešame, kad tarp žemės sklypo, esančio adresu Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilnius, ir ežero nėra suformuoto žemės sklypo. Pagal Valstybinės miškų tarnybos kadastro duomenis ten yra miškų ūkio paskirties žemė. Dėl žemės sklypo pagrindinės paskirties keitimo NŽT nesikreipė į jūsų minėtas tarnybas, nes nėra suformuoto daikto (žemės sklypo), kurio pagrindinę paskirtį turėtume keisti. Be to, kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos kadastro duomenų, šioje teritorijoje auga medžiai, todėl ir suformavus žemės sklypą šioje teritorijoje, žemės sklypo pagrindinė paskirtis būtų ne „Kita“, o miškų ūkio“, – teigė A. Lisauskienė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė taip pat teigė, kad savivaldybė neturėjo prašymo keisti žemės paskirtį ir dėl to į Valstybinę miškų tarnybą nesikreipė.
Specialistas miškininkų sprendimą įvertino kritiškai
Geodezijos ir miškotvarkos specialistas, paprašytas įvertinti šią situaciją, pateikė savo nuomonę, tačiau jis nenorėjo atskleisti savo tapatybės. Jis teigė negalintis suprasti, kodėl Valstybinė miškų tarnyba priėmė sprendimą keisti žemės paskirtį, nes, jo manymu, tai yra tikrų tikriausias miškas.
„Miškų kadastre esantis valstybinis miškas, kuris užima bene 4 ha plotą, iki praėjusių metų buvo nurodomas kaip „miško žemė“. Maža to, jis buvo su visais taksaciniais rodikliais, nurodytais taksoraščiuose. Paprastai paskirčiai „Kita“ taksoraščiai nesudaromi ir ji nežymima žemėlapiuose žalia spalva. Kokia prasmė miškotvarkininkams būtų inventorizuoti, pvz., futbolo stadioną?“ – stebėjosi pašnekovas.
Anot jo, Lietuvoje situacija yra priešinga procesui, kuris įvyko Gulbinų kvartale. Net smulkios medžiais apaugusios teritorijos dažnai įtraukiamos į miškų kadastrą.
„Kalba eina apie tai, kad iš tiesų yra miškas, o „popieriuose“ – paskirtis, kuri nieko bendra su dabar esančiu ir visada ten buvusiu mišku neturi. Šalyje yra šimtai, jei ne tūkstančiai, atvejų, kuomet smulkūs, net į mišką nepanašūs miškeliai piliečiams nežinant yra įtraukiami į Miškų kadastrą, kai šie turi dokumentus su įvairiomis paskirtimis. Taip elgdamasi Tarnyba demonstruoja dvigubus standartus. Tarnybai nėra būtina gauti kokių nors dokumentų, kad ji inventorizuotų miško žemę. Ji pati turi rodyti iniciatyvą. Jei nesugeba Tarnybos specialistai patys pamatyti miško, atitinkančio Miškų įstatyme įtvirtintą miško sąvoką, gali būti piliečių laisvos formos kreipimasis į Tarnybą dėl miško duomenų tikslinimo“, – aiškino miškotvarkos specialistas.
Ežero pakrantėje prižiūrimi krūmai
Kad būtų įvertintas pirties, esančios ant ežero kranto, teisėtumas, tyrimą pradėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai. Apie jo rezultatus DELFI informuos vėliau.
Taip pat DELFI žurnalistai, lankydamiesi prie ežero, pastebėjo vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje pasodintus ir prižiūrimus krūmus – jiems užaugus eiti palei ežerą nebus galimybių. Pagal galiojančius teisės aktus, tai daryti draudžiama. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Brigita Stankevičiūtė informavo, kad dėl to pareigūnai pradėjo tyrimą.
Namo išsinuomoti nepavyko
Leidimai statyti statinius buvusioje pionierių stovykloje, dabar – parko rekreacinėje teritorijoje, gauti vien dėl to, kad oficialiai tai turėjo būti stovyklavietė, kur poilsio namus gali išsinuomoti visi norintieji. Tačiau nutiko visai kitaip. Išsinuomoti prabangų namą Gulbinų kvartale – neįgyvendinama svajonė.
Buvusi Pavilnių ir Verkių parkų direktorė Vida Petiukonienė, kuri po DELFI tyrimų buvo priversta palikti postą, dar kuriant Gulbinų kvartalą visus ramino, kad tai bus ne gyvenamieji namai, o ilsėtis skirti statiniai.
DELFI pavyko surasti 2011 metais direktorės duotą interviu žiniasklaidai, kuriame ji aiškino, kad tai bus labai prabangūs poilsio namai, kuriais ji netgi didžiavosi. „Kodėl mes turime orientuotis į minimalizmą tokioje prestižinėje vietoje? Juk yra įvairių žmonių, vieni mėgsta kaimo turizmą ir sodybas, kitiems labiau patinka komfortiškas poilsis ant ežero kranto čia pat, Vilniuje. <...> Visi dokumentai – ir detalusis planas, ir statybos leidimas, rodo, kad tai – rekreacinė teritorija, skirta rekreacinei statybai. Tai bus aukštos klasės poilsio namai, tikrai ne tokie, kokie buvo sovietmečiu, bet jie nebus skirti nuolat gyventi. Tačiau nerimo banga lydi mus visus tuos metus, kol tęsiasi šio sklypo istorija. Man atrodo, kad taip pasikeisti situacijai nėra šansų, tas kvartalas tikrai ne gyvenamųjų namų“, – dar 2011 metais žiniasklaidai kalbėjo V. Petiukonienė.
Kad direktorės vizija neišsipildė, įsitikino ir DELFI žurnalistai, atlikę eksperimentą. Pabandėme susisiekti su UAB „Gulbinų turizmas“, kuriam iki 2100 metų yra išnuomota 14,5 ha valstybinės žemės teritorija, atstovais. Pradėjus paiešką nustebino tai, kad nepavyko surasti oficialios svetainės, kurioje būtų nurodyti kontaktai, kuriais būtų galima susisiekti su nuomotojais, išvardytos teikiamos paslaugos ir jų kainos.
Įmonės elektroninio pašto internete iš viso nepavyko rasti. O štai telefono numeriai skirtinguose įmonių informacijos portaluose taip pat nurodyti skirtingi. Kai kuriais iš jų nepavyko susisiekti, o štai surinkus vieną numerį pagaliau pavyko išgirsti vyrišką balsą. Tiesa, naudos iš to mažai. Vyriškis pranešė, kad nors jo numeris ir nurodytas internete, jis nuomos paslaugų neteikia.
Taigi visos pastangos išsinuomoti namelį baigėsi be rezultatų.
Įmonės akcininkas: mėnulio fazė, kad vėl apie tą temą?
Registrų centras DELFI pateikė informaciją, kas yra UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkai: Vilma Janulevičienė, Igor Matsanyuk, Gediminas Giniotis, Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Smilgelė“, Kęstutis Martinkėnas, Vilius Kavaliauskas, Tomas Kučinskas, Živilė Garbaravičienė, Ivona Liachovič, Nerijus Dagilis, Ina Railienė, Alvydas Banys, Saulius Butkus.
Iš Registrų centro DELFI sužinojo, kad visiems privatiems asmenims teritorijoje priklauso po vieną statinį, tiesa, kai kuriais atvejais jie yrabendraturčiai. Registrų centro duomenimis, nėra namo, kuris priklausytų bendrovei „Smilgelė“. Tačiau vieno iš statinių savininkė yra Tatjana Novikova. O štai pirtis priklauso įmonei „Gulbinų turizmas“.
DELFI pavyko susisiekti tik su vienu įmonės akcininku Nerijumi Dagiliu. Jis aiškino, kad dėl žemės paskirties keitimo į atsakingas institucijas nesikreipė nei pats, nei kiti akcininkai.
„Žemės paskirties savo iniciatyva nekeitėm. Jei kas ir keitėsi, tai gal valstybinės institucijos tiesiog suvienodino tai, kas parašyta detaliajame plane ir žemės sklypo plane. Mes nieko nedarėm“, – sakė jis.
Dėl pirties N. Dagilis irgi išsakė savo poziciją. Jis neigia, kad ji pastatyta pažeidus įstatymą. „Pirtis jau 40 metų stovi toje pakrantėje, nuo 1971 m. Ji tiesiog buvo rekonstruota, o mes nieko savavališkai nestatėme – yra visa tai įrodančios senos nuotraukos“, – teigė pašnekovas.
Pakrantės apsaugos juostoje stovi ne tik pirtis, bet ir auga krūmai. Įstatymas tai taip pat draudžia. Vis dėlto N. Dagilis tvirtino, jog krūmų nesodino nei jis, nei „Gulbinų turizmo“ darbuotojai.
Taip pat jis neigė, kad nameliai nėra išnuomojami. „Atsiųskit tų žmonių kontaktus. Čia demagogija. (…) Gal dabar užimti“, – sakė jis. Tačiau žurnalistams paklausus, ar dabar galima išsinuomoti namelį, jis atsakė trumpai: „Užimti.“
Galiausiai jis pasidomėjo, kodėl žurnalistai susidomėjo šiuo kvartalu: „O kas čia dabar – mėnulio fazė, kad vėl apie tą temą?“
