„Kalbant apie postus, per kuriuos juda krovininis transportas, tai taip – Lenkijos vyriausybė anksčiau yra priėmusi vieną kitą sprendimą. Problema yra ta, kad tokie sprendimai turi pasekmes kitoms valstybėms“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė, referuodama į Lenkijos sprendimą palikti tik vieną veikiantį pasienio kontrolės su Baltarusija postą.
„Lenkams priėmus šį sprendimą mes iš karto matėme eilių padidėjimą. Didžioji dalis transporto, kuris kerta sieną, nėra Baltarusijos transportas ar trečiųjų šalių transportas – tai yra Europos Sąjungos transportas. Ir mes tokiu būdu sukuriame tam tikrų nepatogumų ir vietos gyventojams prie pasienio punktų, ir taip pat Europos Sąjungoje registruotiems verslams“, – akcentavo ji.
I. Šimonytė teigia, kad Lietuvos sprendimas sumažinti veikiančių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija skaičių neišvengiamai turėtų neigiamų padarinių Latvijai. Todėl pasak jos, buvo priimtas sprendimas panašius veiksmus koordinuoti tarp valstybių.
„Todėl buvo sutarta, kad bet kokie tolimesni sprendimai, jeigu būtų reikalas juos priimti, jie būtų koordinuojami tarp trijų valstybių“, – sakė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį registruotame Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma nuo rugpjūčio 15 d. laikinai uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti grėsmes pasienyje.
Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas tikina, kad Tverečiaus ir Šumskų kontrolės postų uždarymas krovinių judėjimo per sieną su Baltarusiją nesutrikdytų.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į Baltarusiją atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda akcentuoja, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
