Pergalės diena – propagandinis šventės pavadinimas
Turint mintyje tai, kad paliaubos Korėjos kare buvo pasiektos ne tokiomis sąlygomis, kurias Šiaurės Korėja galėtų vadinti pergale, kyla mintis, jog šios šventės „pergalės diena“ vadinti nereikėtų. L. Kojalos teigimu, žinant Šiaurės Korėjos režimo pobūdį, kalbėti apie geopolitines pergales – pakankamai sudėtinga.
„Tai yra režimas, kuris tik pergales ir pasiekia savo propagandoje, nors akivaizdu, kad tai yra paliaubos ir, formaliai, karas nėra pasibaigęs ir yra žinoma, kad įtampos tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, taip pat tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tebeyra daug“, - aiškino jis.
Ko Rusijai reikia iš Šiaurės Korėjos?
Pranešama, kad Sergejus Šoigu jau atvyko į Korėją, aukščiausiasis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas jį draugiškai pasitiko ir priėmė Rusijos prezidento Putino pasirašytą laišką. Anot L. Kojalos, svarstant apie šių dviejų šalių santykius, reikėtų nepamiršti, kad Rusija neturi daug šalių, kurios šiandien atvirai žvelgtų į jos politinės vadovybės bei režimo vadovybės vizitus – tai viena iš priežasčių, kodėl jos atstovai ten.
„Tas pasirinkimas pas juos yra sąlyginai ribotas, nors atskiruose žemynuose, be abejo, Kremliaus lyderiai lankosi, bet, vienas iš aspektų yra tas, kad tiesiog nėra tiek daug šalių, į kurias šiuo metu galima nuvykti, o kitas dalykas – labai daug kalbama yra apie tai, kad Šiaurės Korėja tiesiogiai prisideda prie Rusijos vykdomos agresijos. Žinome, kad Šiaurės Korėjos ginkluotė yra, didele dalimi, sovietinio tipo, bet turima ir ginkluotės bei amunicijos, kuri reikalinga šiandieniniams Rusijos režimo vykdomiems veiksmams prieš Ukrainą“, - aiškino jis.
Pašnekovo teigimu, mainais Šiaurės Korėja taip pat gauna naudos.
„Mainais, tikėtina, Šiaurės Korėja gali gauti iš Rusijos maisto produktų ir kitų elementarių produktų, nes, akivaizdu, kad režimo savęs išlaikymo galimybės yra labai ribotos ir problemos, ypatingai, per pandemiją, bet ir platesniajame kontekste yra gilios. Šiuo atveju, šie du režimai randa tarpusavio interesą, kuris juos vienija“, - teigė L. Kojala.
Apskritai, anot Rytų Europos studijų centro vadovo, šie du režimai yra ganėtinai panašūs ir tai pasireiškia įvairiose srityse.
Sergejaus Šoigu vaidmuo
Anot L. Kojalos, akivaizdu, kad Šiaurės Korėjos režimas remia Kremliaus vykdomą karinę agresiją, todėl į Šiaurės Korėją vyko Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Turbūt nemaža dalis diskusijų suksis būtent apie tolesnę paramą ir ginkluotės ar amunicijos tiekimą“, - teigė jis.
Tačiau, yra ir kitų priežasčių.
„Kitas dalykas, mes žinome, kad paskutiniu metu Kremliaus režimas tarsi bando pademonstruoti, kad Šoigu tebėra politinis veikėjas, kuris turi įtaką, priima sprendimus, lankosi užsienio šalyse, kaip ir šiuo atveju, ir panašiai. Kitaip tariant, yra rodoma, kad jis nėra iškritęs iš politinės sistemos, po „Wagner“ vykdytų veiksmų, nukreiptų prieš jo asmenybę ir visą gynybos ministerijos vykdomą politiką“, - aiškino L. Kojala.
Kinijos interesai
Kinija – viena iš šalių, kuri taip pat siųs savo atstovus į Šiaurės Korėją. L. Kojalos teigimu, Kinija taip pat yra Šiaurės Korėjos rėmėja, prisidėjusi prie to, kokį rezultatą ir vaizdą šiandien mes matome žemėlapyje.
„Akivaizdu, kad su Jungtinių Amerikos Valstijų parama Pietų Korėjos pergalė Korėjos kare galėjo būti ir didesnė, tad, akivaizdu, kad tai yra ilgalaikis Kinijos interesas. Kinija yra nuolatinė Šiaurės Korėjos režimo rėmėja, nors ne visą laiką tie santykiai yra puikūs, ypatingai, žvelgiant į Šiaurės Korėjos vykdomą branduolinę programą“, - aiškino jis.
Anot pašnekovo, santykis tarp Vakarų ir Kinijos – įtemptas ir jis akivaizdžiai atsiskleidžia ir Korėjos situacijoje.
„Be abejo, Pietų Korėja minės paliaubas ir bendrystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, o Šiaurės Korėja švęs, dalyvaujant Rusijai ir Kinijai“, - dalijosi L. Kojala.
Šiaurės Korėjos branduolinė programa
Šventės metu Šiaurės Korėjoje vyks parodomieji paradai, branduolinių ginklų demonstracijos, kadangi pastaruoju metu Šiaurės Korėja išbando labai daug įvairios technikos. Anot L. Kojalos, visa tai – jautrus įtampos židinys.
„Tai kelia labai didelį nerimą, todėl, kad Šiaurės Korėjos branduolinė programa, iš esmės, nebuvo sustabdyta, reikia tą konstatuoti. Nepaisant didelių pastangų, atsimenant ir praėjusios kadencijos Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo vizitą, tikintis proveržio ir tam tikro sutarimo, akivaizdu, kad tai neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų“, - teigė jis.
Pasak pašnekovo, tai kelia didelį nerimą ne tik JAV, bet ir jų sąjungininkams.
„Šiaurės Korėjos režimas nėra tik izoliuotas ir labai specifinis diktatūros pavyzdys. Tai yra režimas, kuris turi ginkluotę, kuri kelia didelį pavojų globaliam saugumui“, - aiškino L. Kojala.
Šiaurės ir Pietų Korėjos santykių dinamika
Pasak L. Kojalos, pastaruoju metu Šiaurės ir Pietų Korėjos santykiuose proveržių nebuvo.
„Mes matėme prieš keletą metų, kad Pietų Korėjos prezidentas bandė megzti santykį, ieškoti tam tikro konsensuso ir kalbėti apie tai, kad yra įmanomas tam tikras sutarimas, nekalbant, galbūt, apie tai, kad galėtų formaliai pasibaigti karas ir būti ne tik paliaubos, bet ir pasirašyta taikos sutartis, bet bent jau, kad vyktų dialogas, kuris leistų išvengti didesnės įtampos ir stabilizuoti situaciją, bet šiandien nepanašu, kad tai galėtų atnešti labai apčiuopiamų rezultatų“, - teigė jis.
Anot pašnekovo, Šiaurės Korėjos režimo vienas iš pagrindų yra nuolatinė konfrontacija ir supriešinimas.
„Tai, deja, sąlygoja paties režimo dar didesnę izoliaciją ir labai dideles problemas. Žinome, kad net ir tokie elementarūs poreikiai, kaip maistas – nėra patenkinami Šiaurės Korėjoje. Tai yra didelė problema. Aišku, tikslių skaičių mes net negalime žinoti, nes režimo izoliacija yra tokia, kad įvertinti situaciją yra pakankamai sudėtinga“, - teigė L. Kojala.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
