Nelaimę patyrusi moteris teigė, jog 43 numeriu pažymėtu autobusu važinėja kone kasdien. Lemtingą dieną senjorė, nuvažiavusi į turgų apsipirkti, sugrįždama namo ruošėsi lipti iš autobuso.
„Žiūriu, kad aš neperšoksiu. Ištiesiau vieną koją, kitą, pastovėjau ir trenkiausi tiesiai ant bordiūro. Kaip žengiau, taip pilvu ir nučiuožiau. Ir į savo stotelę galva atsirėmiau“, – pasakojo moteris.
Janina sako, kad prarado pusiausvyrą ir nebegalėjo išsilaikyti, nes tarpas tarp autobuso ir kelkraščio buvęs didelis.
„Jeigu gerai jautiesi, tai reikia nulipti į tą kraštą, pastatyti koją ir tada peržengti. O aš žengiau tiesiai ant žolės“, – sakė ji.
Anūkė pasakoja, kad, laimei, močiutei nei rankos, nei kojos nelūžo. Tačiau galvą teko siūti.
„Žaizda buvo pakankamai didelė, buvo didžiulis krešulys, kurį reikėjo pjauti ir siūti. Sukėlė tai labai daug nemalonios patirties močiutei“, – LNK teigė nukentėjusios anūkė Gintarė.
Senjorė pasakoja, kad autobusai per toli sustoja ne pirmą kartą.
„Labai dažnai nesustoja. Būna kartais, kad mano rankos pusiau tuščios, aš už krašto pasilaikau, ant to tarpelio koją pastatau ir nužengiu“, – pasakojo moteris.
Jos anūkė antrino, jog dėl šios opios problemos labai gaila visų vyresnių žmonių.
„Vyresniems žmonėms yra labai sunku išlipti iš autobuso, troleibuso“, – teigė Gintarė.
Esą ir autobuso vairuotojas, pensininkei Janinai susižalojus, dėmesio neatkreipė.
„Autobuso vairuotojas tiesiog nuvažiavo. Tai viena moteris, tiesiog važiavusi su mašina, sustojo, nes pamatė ant gatvės gulinčią močiutę. Išlipo ir iškvietė pirmąją pagalbą“, – kalbėjo anūkė.
Panašu, kad ši nelaimė atvėrė Pandoros skrynią. „Kauno autobusų“ atstovas sako, kad problema nėra vienkartinė.
„Daugiau tai yra miesto infrastruktūros problema, nes bet kuris kaunietis mato stoteles, kurios vienos yra siauros kišenės įvažiavimai, kitur normaliai įrengti. Kai kur per arti medis, stulpas“, – sakė „Kauno autobusų“ transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.
Taip pat ir patys vairuotojai, bijodami sugadinti transporto priemonę, renkasi neprivažiuoti kelkraščio. Esą trukdo ir gyventojų tiesiog stotelėse paliekami automobiliai.
„Neneigsiu, kad ir vairuotojai kartais atsipalaidavę, arba pripratę prie to, kad amžinai kas nors trukdo, net kai nėra trukdžių, ima ir privažiuoja per toli. Taip tikrai būna“, – teigė R. Stankaitis.
Keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis sako, kad neprivažiavimas prie kelkraščio atsirado pakeitus autobusus iš senų aukštesnių, į naujus žemagrindžius.
„Senesni aukštesni galėdavo daugiau manevruoti“, – sakė G. Nakutis.
Miestas aiškina, kad tvarkosi. Esą visų stotelių sutvarkyti vienu metu neįmanoma, tačiau jos nepaliekamos likimo valiai.
„Visos vietos bus tvarkomos, tik, kad ta eilė yra pakankamai ilga. O kur matome, kad yra kritinės vietos, tai ten papildomai skiriame pinigų, kad juos kuo greičiau būtų sutvarkytos“, – LNK žinioms sakė Kauno miesto Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Specialistai sako, kad nuolat moko vairuotojus, kaip elgtis, kai yra sudėtinga privažiuoti į stotelę. Kauno keleivių vežimo taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas privalo privažiuoti kaip įmanoma arčiau kelkraščio.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
