Baiminamasi, jog toks Seimo sprendimas politizuos svarbiausių valstybės įstaigų valdymą ir darys neigiamą įtaką teisėsaugai bei ekonominiams sprendimams. O konservatorių frakcijos Seima vadovas Jurgis Razma pripažįsta, kad toks sprendimas sudaro prielaidas politiniams valymams šiose įstaigose, tačiau tvirtina, kad tokios galimybės tėra teorinės.
Nepatiko sprendimas? Ne bėda
VTEK, kurios sprendimai nemažai kainavo daugeliui partijų, tarp jų – ir konservatoriams, yra viena iš būrio institucijų, kurios vadovybę iš darbo išmesti Seimas galėtų vienu vieninteliu balsavimu.
Seimo statuto pataisose siūloma įrašyti sakinį, jog „jeigu Seimas priima nutarimą nepritarti metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, tokiu atveju institucijos vadovas atleidžiamas iš užimamų pareigų“. VTEK atveju, Seimo sprendimas nepritarti etikos sargų metinei ataskaitai reikštų automatinį komisijos pirmininko ir likusių jos narių atleidimą.
Tokia pati situacija ir su VKEKK – institucija, kuri sprendžia, kiek gyventojams kainuos šiluma, vanduo ir elektra. Priėmus Seimo statuto pataisas, VKEKK nariai veikiausiai turės gerokai pagalvoti, pavyzdžiui, gavę pasiūlymą prieš rinkimus sumažinti kainas.
Automatiškai iš posto po Seimo balsavimo lėktų ir valstybės pinigų panaudojimą kontroliuojančios ir, pavyzdžiui, trissyk pabrangusių Valdovų rūmų istoriją pradėjusios Valstybės kontrolės vadovybė. Tas pats gresia visai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, dėl kurios sudėties politikai metai iš metų kryžiuoja ietis. Automatinis darbo netekimas pakibo ir virš lygių galimybių bei vaiko teisių kontrolierių, Seimo kontrolierių, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Privatizavimo komisijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovų galvų. Vieno vienintelio Seimo balsavimo pakaktų ir norint išmesti iš posto žurnalistų etikos inspektorių.
Nori paspausti Prezidentūrą
Kiek kitokia situacija su Generaline prokuratūra, STT ir VSD, kurių vadovus pagal dabartinę tvarką skiria prezidentas. Į Seimo statutą įrašius vieną jau minėtą sakinį, parlamentarų nepritarimas Generalinės prokuratūros, STT ar VSD metinei ataskaitai reikštų, jog Seimas automatiškai teikia prezidentui siūlymą atleisti neįtikusios institucijos vadovą.
Norint pakeisti Seimo statutą, reikalingas 71 Seimo nario balsas. Tačiau VTEK, Valstybės kontrolės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ir kitų įstaigų vadovų atleidimui pakaktų gerokai mažiau balsų. Mat Seimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma – pakanka tik tiek, kad už įstaigos vadovybės atleidimą nulemsiantį sprendimą balsuotų daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų. Tad galimi tokie atvejai, kai nutarimui priimti pakanka 36-40 parlamentarų balsų.
Pirmą barjerą Seime šis pasiūlymas jau įveikė – praėjusią savaitę pritarta tokių statuto pataisų pateikimui. Už tolesnį pasiūlymo svarstymą balsavo 71 parlamentaras – lygiai tiek, kiek reikia Seimo statuto pakeitimui.
J.Razma: kontrolės mechanizmas reikalingas
Vienas Seimo statuto pakeitimų iniciatorių, konservatorių frakcijos seniūnas J. Razma DELFI teigė tik iš dalies pritariantis kritikai. Esą Seimas linkęs pakeisti procedūrą nustatant, kad institucijų vadovų atleidimui reikalingas bent 71 Seimo nario balsas. Tačiau paties mechanizmo atsisakyti, konservatoriaus nuomone, neverta.
„Mes sakėme, kad tokio griežtumo pasiūlymai neturėtų būti priimami. Pateikimas galbūt buvo gana skubiai pasiūlytas. Manau, kad iki svarstymo stadijos bus padaryti reikiami patobulinimai. Vienas dalykas – reikėtų tiksliai įrašyti, kad reikalinga 71 balso kvalifikuota dauguma, priimant sprendimą. Na, ir reikia pasižiūrėti dėl to, kokiu mastu turi būti akcentuotas tas pagrindimas tokio atleidimo siūlymo. Kad būtų aiškiai fiksuota, kad turi būti pakankama motyvacija tokio siūlymo, ateinanti iš pagrindinio komiteto, kuris nagrinėja tą ataskaitą“, - būsimus patobulinimus aiškino J. Razma.
Pasak jo, šiuo metu Seimas negali atleisti sau pavaldžios įstaigos vadovo, jei šis nenusižengia tvarkai ar įstatymams. Neva tai leidžia postuose laikytis prastai dirbančių įstaigų vadovybei.
„Ar būtų pateisinama, jeigu, štai, Seimas pripažįsta, kad ataskaita rodo labai prastą institucijos darbą, ir nieko negali jis padaryti? - retoriškai klausė J. Razma. - Aišku, yra nepasitikėjimo procedūra galima kai kuriais atvejais. Tiesiog, kai institucija yra neveikni, neefektyviai dirbanti, tą nepasitikėjimo procedūrą sudėtinga inicijuoti. Nes paprastai ji atsiranda tuomet, kai yra kažkoks rimtas nusižengimas, pažeidimas įstatymų. O reikia greta to, mano manymu, turėti mechanizmus, kurie leistų nebūtinai laukti (įstaigos vadovo – DELFI) kadencijos pabaigos, jeigu išaiškėja neefektyvus institucijos darbas ir jos vadovo atsakomybė už tokią situaciją.“
Visuomenės nuomonę laiko pakankamu saugikliu
Pašnekovo nuomone, papildomi pataisymai būtų pakankami, o nuo įstaigų valdymo politizavimo esą apsaugotų ir toks dalykas, kaip visuomenės nuomonė.
„Nemanyčiau, kad būtų taip paprasta, sakykim, tuo atveju, kai tokia institucija prigriebia kurį nors valdančiosios partijos veikėją, tai būtent partijai inicijuoti tokį ataskaitos netvirtinimą ir vadovo atleidimą. Yra visuomenės nuomonė. O tai būtų labai akivaizdu. Manau, kad yra kaip tik priešingai – kai kokia nors institucija, kaip STT, pradeda tyrimus, kad ir kartais gana abejotinus, tai, na, partija ar frakcija, kurias tai paliečia, būna kaip tik galbūt suvaržyta ir apie tą instituciją kalba arba gerai, arba nieko. Aš greičiau tokius įžvelgčiau aspektus, turėdamas minty ir tam tikrus praktinius atvejus. Manau, jūs nutuokiate, apie ką aš kalbu“, - dėstė J. Razma.
Politiko paminėta STT pastaruoju metu papurtė ne vieną konservatorių – pradedant dėl korupcijos teisiamu Lazdijų meru Artūru Margeliu ir baigiant Seimo nariu Vitu Matuzu, kurio teisinės neliečiamybės panaikinimo, po STT tyrimo, prašo Panevėžio prokurorai.
Tačiau paklaustas, ar STT – viena iš tų institucijų, kurių metinės ataskaitos nesinori tvirtinti, J. Razma tikino to nesiekiantis.
„Aš manau, kad įvairių būna atvejų. Aš bent jau nemanyčiau, kad STT ataskaitos šiuo atveju reikėtų netvirtinti“, - sakė J. Razma.
Anot jo, Seimo statuto pakeitimai nebent teoriškai leistų politinius susidorojimus.
„Teoriškai imant, tas pavojus yra. Bet praktiškai – nelabai įsivaizduočiau“, - teigė pašnekovas.
S.Muravjovas: tai sudaro prielaidas politikų piktnaudžiavimui
Tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas DELFI teigė, jog kai kurių valstybės institucijų atskaitomybei galbūt ir trūksta skaidrumo, tačiau tokiu sprendimu Seimas paklotų pamatus piktnaudžiavimui ir sudarytų politinį spaudimą prokuratūrai, STT, VTEK, VSD, VKEKK ir kitoms minėtoms įstaigoms.
„Suprantu parlamentarų norą pradėti pokalbį apie didesnį institucijų atskaitingumą ir jų veiklos efektyvumo gerinimą. Tačiau man atrodo, kad dabartinis pasiūlymas kaip tik gali dar labiau padidinti politikų tiesioginę ir netiesioginę įtaką šių institucijų darbui. O tai, manau, nebūtų gerai, nes labai daug šių institucijų yra stebėsenos institucijos, kurios stebi ir dalyvauja politikų veiklos svarstymuose. Tai tiesiog sukurtų dar didesnę terpę šių institucijų veiklos savicenzūrai, nes jau dabar tenka girdėti, kad viena ar kita stebėsenos institucija Lietuvoje nedaro kažkokių veiksmų, nes bijo būti apkaltinta politikavimu. (...) Jeigu turėsime situaciją, kai Seimo nariai galės savi balsavimu atleisti vieną ar kitą institucijos vadovą, sukuriama terpė spekuliavimui ir piktnaudžiavimui“, - kalbėjo S. Muravjovas.
Pasak jo, šiuo metu daugelio minėtų institucijų metinės ataskaitos vaidina per menką rolę. Tačiau tokie parlamentarų kontrolė esą perlenktų lazdą.
„Didžiosios daugumos šių institucijų metinės ataskaitos šiuo metu reiškia labai mažai. Tai, kad viena ar kita institucija gali pristatyti savo ataskaitą Seime be realių pasekmių, nėra gerai. Svarbu, kad ataskaitos vaidintų svarbesnį vaidmenį. Manau, kad ataskaitos turi leisti mums su jumis įvertinti institucijų darbą, tačiau, visų pirma, turime susitarti dėl kriterijų, pagal kuriuos tai darysime“, - tęsė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Anot jo, galima kalbėti apie efektyvesnį institucijų vertinimo mechanizmą, bet ne apie galvų kapojimą tokiu būdu, kokį įsivesti sumanė Seimo nariai.
„Negalime visko atiduoti į politikų rankas, nes, manau, turėtume daugiau blogų pasekmių, negu naudos“, - reziumavo S. Muravjovas.