Pagal šalies Konstituciją, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų surengti, reikia ne mažiau 85 Seimo narių pritarimo.

Iš valdančiųjų pirmalaikiams rinkimams pritarė 7 konservatoriai: Irena Degutienė, Vida Marija Čigrijienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Edmundas Pupinis, Naglis Puteikis, Aurelija Stancikienė ir Evaldas Jurkevičius. Opozicinės partijos daugiausia balsavo už rinkimus arba susilaikė.

Po balsavimo pirmalaikių rinkimų projekto iniciatorius Žilvinas Šilgalis Seimo pirmininkę I. Degutienę kaltino manipuliavimu ir „ne visiškai kultūringu“ elgesiu. Esą ji vilkino šio įstatymo projekto įtraukimą į darbotvarkę, pirmoji pradėjo kalbėti apie pirmalaikius rinkimus, tačiau nebuvo nuosekli ir „žaidė žaidimus“.

„Galėjome ramiai apsispręsti ir galbūt rezultatai būtų kitokie. O dabar prasidėjo žaidimai su datomis, kada suprato, kad nebėra galimybės grįžti ir vėl pasiūlyti birželio 3-iąją dieną, tada pasiūlė skubą ir taip toliau. Tai yra manipuliavimas ir tai tikrai netinka Seimo pirmininkei“, - kalbėjo Ž. Šilgalis.

Antradienį Seimas turėjo nutarimo projektą tik svarstyti, tačiau po svarstymo Seimo pirmininkė I. Degutienė pasinaudojo teise siūlyti dėl klausimo apsispręsti skubos tvarka.

Seimo narių mišrios grupės atstovai Ž. Šilgalis ir Agnė Zuokienė surengti pirmalaikius rinkimus siūlė birželio 3 dieną. Atsižvelgęs į Seimo teisininkų rekomendacijas, rinkimų projektą svarstęs pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė rinkimus rengti liepos 22-ąją.

Socialdemokratas Česlovas Juršėnas rinkimus siūlė organizuoti birželio 17-ąją, konservatorius Jurgis Razma siūlė rinkimams rinktis liepos 8-ąją. Č. Juršėno siūlymui Seimas nepritarė, o J. Razma siūlymą atsiėmė, tad parlamentas balsavo dėl liepos 22-osios.

Būtų netekę po 30—40 tūkst. Lt

Svarstant nutarimo projektą, tarp parlamentarų virė batalijos.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė, kad socialdemokratai pasisako už pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasak I. Šiaulienės, tolimesnis dabartinės daugumos valdymas – neefektyvus ir neperspektyvus.

Pasak I. Šiaulienės, birželį įvykus pirmalaikiams rinkimams, A. Kubilius galėtų važinėtis dviračiu. Socdemai siūlė pirmalaikius rinkimus rengti birželio 17-ąją.

Liberalcentristų atstovas Andrius Burba kalbėjo, kad koalicija gali ir privalo dirbti likusį pusmetį, patvirtinti energetinius projektus. „Pirmalaikiai rinkimai nieko neduos ir tikrai šiandien nereikalingi“, - tvirtino A. Burba.

Pasak konservatorių frakcijos nario Manto Varaškos, Seimas puikiai žino, jog dauguma Seimo narių už pirmalaikius rinkimus nebalsuos, tik garsiai pasisakys ir sprendimo nepriims. Jis atkreipė dėmesį, kad tai tik dar kartą nuviltų tautą.

Tuo metu „darbietė“ Loreta Graužinienė tvirtino, kad liepos pabaigoje rengiami rinkimai reikštų papildomą žmonių pykdymą ir rinkėjų nemalonės užsitraukimą. L. Graužinienės skaičiavimais, jei būtų skelbiami pirmalaikiai rinkimai, dabartiniai Seimo nariai netektų po 30—40 tūkst. Lt, tačiau taip esą būtų sutaupyta.

Idėja kilo I. Degutienei

DELFI primena, kad pirmoji apie pirmalaikius rinkimus kovą prabilo Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Ji tai pareiškė po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė premjero Andriaus Kubiliaus teikimą iš vidaus reikalų ministro posto atleisti liberalcentristą Raimundą Palaitį.
R. Palaičiui atsistatydinus, I. Degutienės apsigalvojo ir pareiškė, kad pirmalaikių rinkimų gali nebereikėti, jei koalicija išspręs nesutarimus.
Šalies Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trijų penktadalių, t.y. ne mažiau 85 Seimo narių, balsų dauguma.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu spalio 14 dieną yra paskelbusi eilinių Seimo rinkimų datą. Konstitucija numato galimybę Seimui trijų penktadalių balsų dauguma skelbti pirmalaikius rinkimus.