Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį sutiko šį klausimą įtraukti į kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.
„Galima atsižvelgti“, – teigė jis, Biudžeto ir finansų komiteto vadovui „valstiečiui“ Stasiui Jakeliūnui paprašius paskubinti klausimo svarstymą, „kad būtų galima tinkamai pasiruošti tyrimui“.
Biudžeto ir finansų komitetui ketinama suteikti specialios komisijos statusą, kad į posėdžius liudyti atvyktų visi kviesti asmenys.
Pasak S. Jakeliūno, siekiant, kad tyrimas būtų baigtas šiais metais, sprendimo reikia kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
„Seimo sprendimo (dėl tyrimo – BNS) reikia kovą, o vėliausiai balandžio pradžioje“, – pareiškė S.Jakeliūnas.
Jo teigimu, suskubti reikia, nes siūloma ne tik papildyti klausimų sąrašą, į kuriuos turėtų atsakyti tyrimas, bet ir praplėsti jo laikotarpį.
„Valstiečių“ inicijuotame nutarimo projekte teigiama, kad Lietuva 2009-2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus ir 2012 pabaigoje pasiekė 13,264 mlrd. eurų, o didžiąją jos dalį – 5 mlrd. eurų – numatoma grąžinti tik 2020–2022 metais.
Nurodoma, kad Finansų ministerija 2009–2012 metais 7,5 mlrd. eurų pasiskolino galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis – 9,375 proc., dėl to Lietuvai teko sumokėti 3,2 mlrd. eurų palūkanų, arba apie 1,6 mlrd. eurų daugiau, nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš TVF.
Tyrime reikėtų atsakyti, ar tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė nepadarė žalos valstybei, įverti jos bei A. Kubiliaus asmeninę atsakomybę, nustatyti, ar tuo metu valdžioje buvusioms partijoms ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokio skolinimosi.
A. Kubiliaus Vyriausybė darbą pradėjo 2008 metų pabaigoje, prasidėjus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei. Prieš tai valdžioje buvusius socialdemokratus dėl išlaidavimo prognozuotos krizės akivaizdoje kritikavę dešinieji ėmėsi griežtų taupymo priemonių ir pertvarkė mokesčių sistemą. Po beveik 15 proc. nuosmukio 2009 metais, Lietuvos ekonomika 2010 metais vėl ėmė augti, o 2011 metais BVP padidėjo 6 proc. – tai buvo vienas iš didžiausių augimų Europoje.
Lito devalvacijos išvengusi ir be finansinės paramos iš užsienio finansinį stabilumą užtikrinusi A. Kubiliaus centro-dešiniųjų Vyriausybė sulaukė teigiamų vertinimų iš tarptautinių institucijų ir kitų vyriausybių vadovų, tačiau staigios permainos ir ypač socialinių išlaidų mažinimas papiktino didelę dalį Lietuvos žmonių. 2012 metais Seimo rinkimus laimėjo ir naują Vyriausybė suformavo socialdemokratai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra skeptiškai pasisakiusi dėl skolinimosi iš TVF, tvirtino, kad A. Kubiliaus Vyriausybės politika leido išvengti finansinės griūties ir pažaboti išlaidavimą.
Seimo nutarimo dėl tyrimo projektą dėl tyrimo pasirašė 23 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, 12 Socialdemokratų darbo frakcijos, 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, 6 „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai bei liberalas Jonas Varkalys.
S. Jakeliūnas po nutarimo projektu nėra pasirašęs, jo taip pat neparėmė ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.