„Pasakysiu atvirai – ne pats geriausias laikas, – taip savo įrašą feisbuke pradėjo M. Maldeikis.
– Didžiausia problema net ne stingantis kontrpuolimas, nors dabartinis nedidelis judėjimas į priekį automatiškai stiprina spaudimą sostinėse „reiks derėtis su Rusija“.
Didžiausia bėda su sankcijomis, kurios nesuveikė kaip tikėtasi. Sankcijų Rusija gavo daugiau nei Šiaurės Korėja, tačiau laikosi. Taip, mes matome tik aisbergo viršūnę, reali padėtis, matyt, daug blogesnė. Netgi, jeigu statistika nemeluoja, jos augimą smarkiai patempia tos pačios karinės pramonės plėtra.
Tačiau turime žvelgti objektyviai – Rusijos ekonomika pasirodė geriau, nei tikėjomės. Jie buvo pasiruošę, iš karto rasti keliai apeinant jas per kaimynines šalis ir pan. Klausimas, kokius rimtesnius ginklus galėtų dabartiniais kiekiais gamintis Rusijos pramonė be rimtesnių technologijų iš Vakarų? Daug klausimų Vakarų specialiosioms tarnyboms. Apie pinigus gaunamus už išteklius net nekalbu. Rusija turi rezervų.
Ir tai labai bloga žinia mums visiems. Nes tai matydami Vakarai vis labiau jaučia spaudimą sėsti prie derybų stalo. Ir derėtis iš visai kitų pozicijų, nes be sankcijų klausimo prie stalo Vakarams nelabai lieka rimtų svertų. O šalia dar Kinija...
Pridėkime dar kad Vakarų demokratijos gyvena 4 metų rinkimų ciklais, ir autokratai gali tiesiog išlaukti valdžių kaitos, nes jiems tokia valdžių kaita negresia – jie gali gyventi kitais laiko ciklais.
Ir čia vėl grįžtu prie to ką, nuolat primenu. Putino reikalavimuose pirmu punktu ėjo Ukraina. Antru – mes. Niekad to nepamirškit.“
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) prognozuoja, kad Rusijos ekonomika 2023 metais augs, o tai lems brangstanti nafta. Manoma, kad bus užfiksuota 1,5 proc. prilygstanti Rusijos ekonomikos ekspansija.
Apie tai, kad Ukraina greičiausiai jau yra sulaukusi Vakarų spaudimo sėsti prie derybų stalo su šalį užpuolusia Rusija, anksčiau yra užsiminęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Nebūtinai iš pagrindinių partnerių, bet apskritai tokių kalbų girdisi – kaip čia būtų. Tai yra labai svarbus momentas“, – sakė jis.
Ministras prognozavo, kad susilpnėjus Vakarų šalių karinei paramai ukrainiečiams, Kyjivo gynybinė galia gerokai sumenktų.
„Jeigu dabar nustotų ginklų tiekimas arba jis sumažėtų iki tokio lygmens, kad neatsinaujintų praradimai fronte – tai reiškia, kad Ukrainos galimybės spausti tą fronto liniją irgi mažėtų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Retai vertinamas faktas, kad realybė, kuri kurtųsi iš Ukrainos lėtėjimo, būtų nepaprastai pavojinga – tiek pačiai Ukrainai, tiek ir Lietuvai. Pasaulyje tai būtų naujas fenomenas“, – įspėjo jis.
