Prieš tris mėnesius – vasario 24 dieną, Rusijos kariuomenė keliomis kryptimis įsiveržė į Ukrainą, Aliaksandras Lukašenka leido pulti ir iš Baltarusijos.
Bet greitai tapo aišku, kad karas rusams nesiseka. Raketos ir bombos nokiojo miestus, bet ukrainiečiai gynėsi, rusai strigo.
„Buvau tikra, kad ukrainiečiai nepasiduos per tris paras, kaip čia buvo spekuliuojama. Nes man atrodo, kad tai yra toks neįsivaizdavimas, kiek žmonės vertina laisvę ir kiek jie nusiteikę gintis“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Civiliai okupantus stabdė ir plikomis rankomis. Ukrainos ūkininkai iš rusų atiminėjo ir savo kariams tempė tankus.
„Šalys pamatė ir Ukraina pademonstravo, kad tai yra šalis, gebanti atremti didelės, agresyvios valstybės puolimą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Dabar Kyjivo gatvės jau neprimena pirmųjų karo dienų – žmonės gyvena savo gyvenimus, nes sostinė apsaugota ne tik nuo rusų karių, bet ir apšaudymų iš oro.
„Čia turi būti taika, taikus gyvenimas, kiek mes galime kovoti. Norėčiau taikos“, – sakė vienas ukrainietis.
Daugelis įstaigų, parduotuvių sostinėje veikia, bet barikados niekur nepatrauktos.
„Supratome, kad esame naudingesni čia, nei su automatu, su kuriuo nemokame naudotis. Štai kodėl mes tiesiog dirbame“, – kalbėjo vienas verslininkas Ukrainos sostinėje.
Ukrainiečiai iš prekybos vietų šluoja ir pašto ženklus su garsiuoju rusų karo laivo pasiuntimu prie Gyvačių salos.
„Ukrainiečiai nori šio pašto ženklo, jis simbolizuoja Ukrainos pergalę. Jei bent tai yra paskendusi Maskva“, – kalbėjo kita ukrainietė.
Net karas turi taisykles, bet Ukrainoje pasaulis pamatė, kaip kariauja Rusija. Kariai plėšikavo nuo pirmų dienų, atkovojus Bučą buvo rasti tūkstančiai nužudytų, kankintų, prievartauti buvo net kūdikiai.
„Pasakojimai iš Kremliaus pusės apie tai, kad kažkur rusai kenčia ir reikia juos gelbėti, visiems jau galų gale taps, arba jau tapo aišku, kad tai tėra priedanga. Ir už tos priedangos yra tik noras kariauti, užgrobti kažkiek žemių. Ir visa tai paremta kompleksu, kad sugriuvo Sovietų Sąjunga, kad ji bus pakartojama ir taip toliau“, – LNK sakė RU.DELFI.lt vyr. redaktorius Oleg Jerofejev.
Vladimiras Putinas reikalavo, kad NATO susimažintų pajėgas Rytų Europoje, niekada nepriimtų Ukrainos. Bet rezultatas – priešingas. Vakarai tiekia ginkluotę Ukrainai.
„Norėtųsi, kad prie procesai vyktų kažkaip greičiau. Nes ir Vokietijoje girdimi, kad žadėta parama ginklais ne taip sklandžiai eina ir ne taip greitai“, – kalbėjo žurnalistas O. Jerofejev.
NATO ne tik stiprina gynybą rytinėse narėse, bet Suomija ir šimtmečius neutrali buvusi Švedija stoja į NATO.
„Tai yra labai svarbūs, toli į ateitį pasekmėmis siekiantys sprendimai“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Vakarų Europa, pirmiausia – Vokietija, per kelias dienas pakeitė kursą ir atsiribojo nuo Rusijos. Iki karo tie patys raginimai vokiečiams kėlė juoką.
Dabar jau panašėja, jog rusai karą planavo seniai. „Gazprom“ pernai vasarą nustojo pildyti dujų saugyklas Europoje ir tai sukėlė kainas. Europa turi problemų, o Rusijos pajamos – didėja.
„Ukrainos karas iš tikrųjų turi labai daug pasekmių tiek ekonomikai, tiek geopolitikai, energetikai. Todėl negalime kalbėti apie karą izoliuotai“, – savo įžvalgomis dalijosi prezidentas Gitanas Nausėda.
Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius sako, kad galiausiai suvokta, jog būtent energetika yra vienas stipriausių rusų ginklų.
„Šantažas su savo energetiniais resursais, su dujomis, nafta. Kuris vyko visą laiką, dabar jau tapo akivaizdus“, – LNK sakė buvęs kariuomenės vadas, konservatorius A. Pocius.
Demokratinis pasaulis susivienijo, remia Ukrainą, įvedė Rusijai dar nematytas sankcijas. Bet Kinija nesmerkia Rusijos, dėl karo kaltina NATO.
„Žmonės, kurie klausia, kokia bus Rusija ateityje, turėtų klausti, ko gero, Kinijos. Jie laukia, kol tas prinokęs Rusijos obuolys nukris jiems į delną su visais resursais, Sibiru, visomis galimybėmis. Manau, kad tai tik laiko klausimas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Pasirodo vis daugiau pranešimų, kad V. Putinas sunkiai serga. Ukrainiečiai skelbia, kad Maskvoje bręsta perversmas. Tačiau vakarams nustojus viešinti žvalgybos duomenis, o Rusijai užsidarius, nėra aišku, kas vyksta Kremliuje.
„Įtampa, matyt, ten yra. Nes planas buvo vienas, tik nepavyko pasiekti tų tikslų“, – LNK sakė žurnalistas O. Jerofejev.
Viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių – Lietuva. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bendražygis Oleksijus Arestovičius kalbėdamas su Lietuvos šauliais sakė, kad ukrainiečiai to niekada nepamirš.
„Kartais man atrodo, kad Lietuva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir Ukrainos tautai atidavė daugiau, nei turėjo pati. Ir kas kartą aš vis sužinau, kad norima perduoti dar kažką“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas O. Arestovičius.
Per tris karo mėnesius Ukraina buvo nuniokota. Jungtinės Tautos skelbia, kad daugiau nei 6 milijonai turėjo palikti namus, daugiau nei milijonas žmonių buvo išvežti į Rusiją – jų likimas neaiškus.
„Bet karas nesibaigs šį mėnesį. Ir, ko gero, nesibaigs ir kitą mėnesį. Ir greičiausiai jis truks šiais metais“, – savo prognoze su LNK žiniomis pasidalijo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
