Vieni vadina amžiaus statybomis, kiti – amžiaus gėda. Nacionalinį stadioną Vilniuje bandoma pastatyti dar nuo sovietmečio. Žmonės čia rinktųsi ne vien dėl sporto, ar koncertų. Kadangi pastatas yra visuomeninės paskirties masiniams susibūrimams, tokiuose privaloma įrengti ir priedangas žmonėms slėptis karo, ar kitų ekstremalių situacijų atveju.
„Mes priėmėme įstatymą praėjusių metų pabaigoje, kad yra priedangų reikalavimas“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Bet įstatymas beveik metus yra nevykdomas, nauji pastatai toliau statomi kaip iki Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Pas mus kol kas nėra, projektai, kurie yra parengti, leidimus turi, pagal juos ir yra statomi. Naujų derinamų reikalavimų kol kas bent jau neturime, kad kažkas ten jau turėtų būti. Bet neturime, nes niekas nežino, kaip žiūrėti į tuos projektus, reikalavimų nėra“, – kalbėjo „Eikos“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.
Aplinkos ministerija jau beveik metus neparengia reikalavimų priedangoms.
„Išgryninti, kas Lietuvai yra tinkamiausias standartas mes pasilikome ir ekspertinei diskusijai laiko. Bet nėra taip, kad šiandien nėra aišku“, – tikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ministras priedangas Lietuvoje siūlo statyti pagal kitų šalių reglamentus.
„Galima naudoti ir tarptautinius ir užsienio šalių reglamentus priedangoms projektuoti. Yra numatyta, kiek maždaug ploto turėtų būti esamam gyventojui, arba dirbančiajam tame pastate“, – teigė S. Gentvilas.
Už statybas atsakingam ministrui yra primenama, kad statybos Lietuvoje turėtų vykti pagal Lietuvos įstatymus. Anot statytojų, ir kiekvienos šalies galimybės nevienodos.
„Yra kelių lygių apsauga. Yra apsauga nuo skeveldrų, nuo tiesioginių pataikymų, nuo atominių bombų. Reikia pasirinkti, kokį mes lygį norime turėti“, – LNK žinioms sakė R. Dargis.
Anot jo, su nedideliais pakeitimais saugiomis priedangomis nuo oro pavojaus būtų galima paversti ir dabar daugumoje pastatų statomas požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Bet būtina reikalavimus įteisinti.
„Pirmas ir svarbiausias dalykas, valstybei reikia turėti savininką – kas yra šios problemos savininkas. Manau, kad dar kol kas dėl to nėra apsispręsta“, – svarstė „Eikos“ valdybos pirmininkas R. Dargis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad priedangų klausimų prižiūri asmeniškai, pradėta ir reklamos kampanija.
Kad darbai vyktų, praėjus metams, toliau bus laukiama proveržio iš Aplinkos ministerijos.
„Labai tikimės iš Aplinkos ministerijos to proveržio, nes labai svarbu ir naujuose, kuriuos projektuojame jau sudėlioti tuos reikalavimus, kad jie atsirastų“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Aplinkos ministras S. Gentvilas sako, kad taisyklių teks dar palaukti.
„Šiuo metu, iki Naujųjų metų ruošiamas naujas Statybos techninis reglamentas, kuris aiškiai pasakys, kur, kokiame pastate, kiek ir kokio ploto, kokio saugumo priedangos reikėtų“, – žadėjo ministras.
Lietuvoje yra 2,5 tūkst. priedangų. Juose tilptų tik 30 procentų šalies gyventojų, o tikslai – maždaug 2 kartus didesni.
„Yra numatytos labai aiškios kryptys – kiek mes turime turėti priedangų. Kad tai yra aiškūs skaičiai. Didieji miestai 60 procentų, rajoninės savivaldybės – 40 procentų“, – vardijo A. Bilotaitė.
Daug mažiau nei priedangų yra bunkerius primenančių slėptuvių, kurios saugotų jau nuo tiesioginių raketų smūgių, ar pastato griūties. Tokių slėptuvių yra tūkstantis, bet dauguma sovietinių laikų. Trečdalis nebetinkamos naudoti.
Seime diskutuota, kad tokios slėptuvės kainuotų milžiniškas sumas.
„Tai yra milžiniški pinigai. Valstybė turi apsispręsti labai aiškiai, ar ji investuoja į slėptuves, ar į oro gynybą. Čia yra milijardai“, – tikino Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Ukrainos patirtis esą rodo, kad dauguma gyventojų lieka saugūs pasislėpę priedangose, rūsiuose, ar požeminėse aikštelėse.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
