Atsirado naujas nežinomasis
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka specialioje Delfi laidoje „Prezidento rinkimai 2024“ prognozuoti nesiryžo, kas galėtų išeiti į antrą prezidento rinkimų turą, nes esą neturi kuo paremti savo spėjimų. Anot jo, trys rinkimų favoritais laikomi pretendentai: Gitanas Nausėda, Ignas Vėgėlė ir Ingrida Šimonytė pagal rinkėjų balsus gali įvairiai pasiskirstyti.
„Kadangi balsavime dalyvavo 60 proc., mes turime nežinomąjį X, nes galbūt atėjo žmonių, kurie anksčiau niekada nevaikščiodavo į rinkimus. Atsirado ir tokių, kurie prieš 5 metus neturėjo balsavimo teisės.
Per 5 metus išėjo tokie, sakyčiau, nelaimingiausių kartos atstovai – tie, kurie Nepriklausomybę pasitiko būdami maždaug būdami arti pensinio ir popensinio amžiaus. Tie, kurie būdavo nelaimingi ir galbūt neidavo į rinkimus, užleido vietą tiems, kurie per 5 metus kažką gavo iš ekonominio pakilimo. Sakyčiau, tarp tų trijų figūrų galimos įvairios finalo poros“, – teigė R. Valatka.
Remiasi jausmais, ne logika
Anot apžvalgininko, rinkėjai dažniausiai renkasi ne remdamiesi logika, o psichologija.
„Tie pasirinkimai dažniausiai daromi taip: išgirdo frazę, labai patiko, panašiai, kaip įsimyli arba nekenčia ko nors. Tai įvyko per kelias sekundes ir po to – nors kuolą ant galvos tašyk.
Realiai, jeigu imtume šituos rinkimus, Ingridai Šimonytei šansai laimėti yra arti nulio, nes ji yra kiaurai žinoma, lygiai taip pat, kaip ir Dainius Žalimas. Dešinės pusės kandidatams geriau būna tada, kai jų niekas nepažįsta. Taip buvo su Valdu Adamkumi – amerikonas tiko ir vienai pusei, ir kitai. O tai, kad buvo respublikonas, tikras dešinysis, daliai žmonių tai visiškai nežaidė, jie gal to ir nežinojo.
Lygiai taip pat Dalia Grybauskaitė triuškinamai iš karto laimėjo rinkimus, nors prieš tai buvo kairiosios Vyriausybės finansų ministre, jų pasiųsta būti eurokomisare Briuselyje. Bet kažkaip dešinieji nusprendė, kad ji tinka ir pastatė ant dešinės. Žmonės renkasi katę maiše. O kai ji yra žinoma, sienos jau nepramuši“, – pastebėjo R. Valatka.
Pakankamai pažino Nausėdą
Kalbėdamas apie G. Nausėdą, apžvalgininkas sakė, kad žmonės įsivaizdavo jį kaip dešinįjį, tik po to paaiškėjo, kad jis esą apskritai jokių pažiūrų neturi ir nesuka dėl to galvos.
Tiesa, per penkerius metus žmonės spėjo pakankamai sužinoti apie G. Nausėdą.
„Sužinojome, kad tai yra neatsakingas žmogus, kad jis amžinai nepatenkintas jam per mažai rodomu dėmesiu, jis visą laiką nori pašiepti savo kritikus, konkurentus, tarsi bijotų, kad jį nuo to raudono kilimo ims ir pastums.
Bet nepatenkintų gyvenimu žmonių yra daug ir jis prarado kokį trečdalį rinkėjų, kurie už jį balsavo anuose rinkimuose, bet automatiškai įgijo kitus. Tose apygardose, kur jo neturėjo rinkti, jį renka. Vadinasi, jis nukonkuruoja R. Žemaitaitį, E. Vaitkų, A. Mazuronį, I. Vėgėlę. Tai reiškia, kad jis gavo rinkėjus, kurie [pereituose rinkimuose] už jį balsavo antrame ture, kurie už Saulių Skvernelį balsavo pirmame ture“, – pastebėjo R. Valatka.
Prognozuodamas, koks G. Nausėda būtų antrosios kadencijos metu, jeigu būtų perrinktas, R. Valatka sakė, kad vakarietiški politikai paprastai antrosios kadencijos metu apsiramina, nes nebereikia pataikauti pikčiausiai visuomenės daliai, yra galimybė galvoti apie valstybę ir daryti gerus darbus valstybei.
„Labai norėčiau, kad G. Nausėda judėtų į tą pusę, bet vidinis balsas sako, kad tai techniškai neįmanoma, kad jis bus toks pat“, – spėjo apžvalgininkas.
Kairės rinkėjas – labiausiai nepatenkintas
Pasirodę pirmieji rinkimų rezultatai rodo, kad daugiausia balsuota už Gitaną Nausėdą, Remigijų Žemaitaitį ir Igną Vėgėlę. Tačiau, anot apžvalgininko R. Valatkos, visų rinkimų istorija rodo, kad pirmųjų mažų apylinkių rezultatai dažniausiai nesutampa su galutiniais, išskyrus vieną tvirtesnį lyderį, kuris išsilaiko.
Pasidomėjus, kaip gali būti, kad nemažai balsų, kaip rodo pirmieji rinkimų duomenys, surinko ir R. Žemaitaitis, o ir jo naujai suburta partija, kaip kai kurie prognozuoja, gali neblogai pasirodyti ir Seimo rinkimuose.
„Toje pusėje, sąlyginai vadinkime ją kaire, visada rinkėjas yra viskuo labiausiai nepatenkintas ir balsų persiskirstymas tarp daugybės partijų vyko, vyksta ir vyks“, – sakė R. Valatka.
Jis prognozavo, kad Darbo partijos 5–6 proc. gali atitekti ir R. Žemaitaičio suburtai politinei jėgai. Šiai naujai suburtai partijai gali tekti ir dalis kitų kairiųjų partijų balsų.
„Rinkimus turėtų nulemti du labai gyvenimiški dalykai: dalies rinkėjų mirtis ir dalies jaunų rinkėjų pasirodymas. Apie šitą niekas neturi supratimo.
Daugiau rinkėjų pasitraukia. Mes visą laiką turėdavome per 2,5 mln., o dabar 2,3 mln. rinkėjų. Vadinasi, rinkėjų skaičius yra sumažėjęs. Naujovių turi būti. Negali būti, kad tie patys tiek pat visą laiką vietų gauna“, – šyptelėjo apžvalgininkas.
Prokremliško kandidato fenomenas
Laidoje pastebėta, kad šiuose prezidento rinkimuose yra ir akivaizdžiai prokremliškų kandidatų (turima galvoje Eduardą Vaitkų), kurie, kaip rodo išankstiniai balsavimo duomenys, irgi surenka nemažai balsų. R. Valatka sakė, kad tam priežasčių yra daug.
„Pradėkime nuo tarpukario Lietuvos: visa Lietuvos valdžia buvo prokremliška, nusistačiusi prieš Vokietiją, prieš Lenkiją, prieš Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ir visą laiką dalyvavo dviejuose karuose Sovietų Sąjungos pusėje prieš Lenkiją. Labai mažai mokytojai per pamokas tai prisimena, nes tai yra gėdingas dalykas. Vadinasi, mes turime tokią istorinę tradiciją.
Antras dalykas – tai yra okupacijos metai. Per 50 okupacijos metų labai daug žmonių suaugo su ta sistema, kažkas iš to turėjo didelės naudos ir kažkas tą naudą, sąlyginai žiūrint, prarado.
Trečias dalykas – žmogaus gebėjimų sritys. Jeigu žmogus nemoka jokios kitos kalbos kaip rusų, automatiškai labiau linkęs pasiduoti naratyvui, kuris ta kalba kalbamas. Mano didžioji svajonė, kad po Nepriklausomybės atkūrimo būtų nukirsta virkštelė su rusų kalba tik ir liko svajone. Net dabar 65 proc. Lietuvos moksleivių mokomi antros kalbos – rusų kalbos ir tas veikimas yra. Mes priešui atiduodame teritoriją, ne tik atiduodame, bet dar ir paruošiame, kad būtų lengviau dirbti.
Ketvirtas dalykas – pati demokratijos prigimtis. Žmonės, net kalbėdami apie banditą, kuris nužudė 39 žmones, turiu galvoje kokį Henriką Daktarą, vis tiek pasiskirsto į dvi dalis: vieni sako, kad tai yra žulikas, žudikas, o kiti, kad kažką gero yra padaręs. Demokratijoje yra dvi pusės. Net tokiose šalyse, kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, prorusiškų, prokremliškų žmonių yra labai didelis procentas“, – pastebėjo R. Valatka.
