Per valstybinius kanalus transliuotas Rusijos saugumo tarybos posėdis priminė surežisuotą spektaklį, su iš anksto žinoma pabaiga, praneša LNK žinios.
Vos pradėdamas posėdį, Rusijos prezidentas V. Putinas pakartojo Kremliaus sukurtą ir Kijeve daugybę kartų paneigtą versiją – kaip NATO puls Rusiją, jai Ukrainą priims į aljansą.
„Kadangi niekas nepripažįsta Krymo ir Sevastopolio gyventojų pareikštos valios, o Ukraina tvirtina, kad tai jos teritorija, mums iškyla reali grėsmė, kad jie imsis atsikovoti šią teritoriją. O jie ją laiko sava teritorija kariniu būdu. Jie kalba apie tai savo dokumentuose, tai akivaizdu. Ir tada visas šiaurės Atlanto blokas bus įpareigotas įsijungti į šiuos įvykius“, – kalbėjo V. Putinas.
Rusijos gynybos ministras savo ruožtu pakartojo Maskvos propagandos pastarosiomis dienomis dažnai minimą teiginį, neva Ukraina ruošiasi jėga užimti Donbasą ir yra prie jos kontaktinės linijos sutelkusi 40 tūkst. karių.
„Ukraina įnirtingai ginkluojama, nors ji ir taip turi daugybę ginklų visokio pobūdžio, kurie naudojami dideliems ir mažiems konfliktams, kuriuos jie sukelia tiek Luhanske, tiek Donecke/ bet kai kasdien yra atvežama po kelis reisus modernios technikos ir kai yra kalbama, kad tai gynybinė technika, kaip galima būti „Javelin“ raketų sistemos gynybinėmis.
O ten jų daugiau nei kai kuriose NATO šalyse. Taigi kalba yra apie tai, kad niekas nesirengia nieko spręsti diplomatija, jie bandys tai spręsti jėga“, – kalbėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Iš esmės posėdis surengtas tik tam, kad būtų apsvarstytas prorusiškų separatistų prašymas pripažinti Donecko ir Luhansko niekieno nepripažįstamų liaudies respublikų suverenitetą.
„Ukrainai tai teritorija, o Rusijai – tai piliečiai. O vakarai nori supriešinti dvi slavų tautas. Kiek galima aiškinti ir įtikinėti – Donecko ir Luhansko žmonės tapo šio antirusiško projekto įkaitais. Reikia priimti sprendimą. Mes turėjome pakankamai kantrybės, bandėme įtikinti Ukrainą vykdyti susitarimus, jie to daryti nesiruošia“, – kalbėjo Rusijos federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.
Visi vienbalsiai tvirtino, jog separatistų prašymas turi būti patenkintas.
„Tos teritorijos Ukrainai iš principo nėra reikalingos. Tai tik Ukrainos korta mainais už statusą. Tų teritorijų žmonės negauna iš Ukrainos valdžios jau daugybę metų jokios pagalbos. Priešingai – vykdomos represijos, vyksta apšaudymai, pažeidinėjamos žmonių teisės. Todėl galima daryti išvadą, kad Minsko susitarimai įgyvendinami nebus“, – transliuotame posėdyje teigė Rusijos saugumo tarnybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovui netyčia išsprūdo galbūt tikrasis Rusijos planas.
„Vakarų partneriams reikia duoti paskutinį šansą ir priversti Kijevą eiti taikos keliu ir vykdyti Minsko susitarimus. Kitu atveju mums reikia padaryti tai, ko šiandien prašoma“, – teigė Sergejus Naryškinas.
„Kaip tai priešingu atveju, jūs siūlote derybas ar pripažinti jų nepriklausomybę?“ – klausimą kėlė V. Putinas. Vėliau dar paragindamas S. Naryškiną kalbėti „tiesiai“.
„Aš palaikysiu“, – sakė jis.
V. Putinas dar kartą perklausė – ar politikas palaikys, ar jau palaiko.
„Palaikau siūlymą dėl Donecko ir Luhansko respublikų priėmimo į Rusijos federacijos sudėtį“, – teigė S. Naryškinas.
„Mes apie tai nekalbame, mes kalbame apie jų nepriklausomybės pripažinimą“, – pabrėžė V. Putinas.
„Taip, aš palaikau jų nepriklausomybės pripažinimą“, – sakė S. Naryškinas.
V. Putinas pareiškė, kad sprendimas dėl Luhansko ir Donecko nepriklausomybės pripažinimo bus priimtas dar pirmadienį. Taip ir buvo padaryta.
Ukrainos užsienio reikalų ministras ragino Jungtinių Tautų saugumo tarybos nares nedelsiant apsvarstyti priemones užtikrinti jo šalies saugumą, remiantis 1994 metų Budapešto memorandumu.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Sankcijos reikalingos dabar
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė „Info dienai“ teigė, jog jei Lietuva į sankcijas Rusijai žvelgia kaip į agresijos atgrasymo instrumentą, kitos ES valstybės narės mato kaip bausmę.
„Manau, kad jie mano, kad turime labai daug laiko, bet taip nėra“, – pirmadienį sakė L. Andrikienė.
Konservatorė kalbėjo, jog į Donecko ir Luhansko sritis įvedama Rusijos kariuomenė „taikai palaikyti“ pagaliau visai Europai parodys, kad tai yra pralaimėjimas.
Ji tikėjosi, jog valstybės, kurios supranta situaciją pavyks įtikinti sąjungininkus, kad sankcijos yra reikalingos. L. Andrikienė laidoje tikino, jog agresija prieš Ukrainą jau yra prasidėjusi.
„Manyčiau, kad kai kurie įsivaizduoja, kad tai turi būti masinė karinė agresija, sugriauti Ukrainos miestai ir kaimai, tūkstančiai žuvusių ukrainiečių. Ir sakykime to, kad vien per šį laikotarpį daugiau nei 2 tūkstančiai karinių paliaubų pažeidimų iš Rusijos pusės, du žuvę Ukrainos kariai, gynėjai, masinė dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš Ukrainą. Šito jiems nepakanka. Suprantu, kad jie laukia ko kito. O tas kitas gali būti pridengta taikdarių kepure“, – teigė Seimo narė.
Ji teigė, jog galimų sankcijų ir naudojamų priemonių yra tikrai daug.
Visą LNK pokalbį žiūrėkite čia:
