Kaip spaudos konferencijos metu sakė frakcijos seniūno pavaduotoja O. Leiputė, socialdemokratai ministrei pirmininkei ir ministrui A. Dulkiui išsiuntė 11 punktų planą pandemijos valdymui.
„Statistika, kurią mes patys visi girdime, – kad mirtys skaičiuojamos neteisingai, užsikrėtimai fiksuojami neteisingai, neleidžia turbūt Vyriausybei normaliai prognozuoti, kokias adekvačias priemones reikėtų taikyti“, – sakė O. Leiputė.
Savo ruožtu Seimo narys Eugenijus Sabutis teigė, kad daugiau galių turi būti suteikta savivaldybėms.
„Savivaldybėms (…) susidirbus, suvaldymas ir taikymas įvairių priemonių tampa efektyvesnis ir patogesnis būtent mažesnėje teritorijoje“, – pažymėjo parlamentaras.
Pasak E. Sabučio, vienodi ribojimai negali būti taikomi visoms savivaldybėms. Nors jis pasidžiaugė, kad premjerė nuolat kalbasi su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais, tačiau, anot jo, būtina daryti konkrečius veiksmus.
„Savivalda turi būti girdima ir į jos reikalavimus turi būti įsiklausoma“, – pabrėžė E. Sabutis.
O. Leiputė pažymėjo, kad gyventojai patiria daug sunkumų dėl įvestų ribojimų, todėl, jos nuomone, geresnėse epidemiologinėse situacija esančioms savivaldybėms turėtų būti leista pačioms sušvelninti kai kurias karantino priemones.
„Pasitikėjimo žmonėmis – tiek savivaldybėse dirbančiais žmonėmis, tiek medikais, trūko pavasarį, jo nepakankamai yra ir dabar. Matyt vienas iš to rezultatų – prasti rodikliai“, – antrino buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.
Jis kalbėjo, kad į pandemijos valdymą nereikėtų žiūrėti primityviai – tik per draudimų ir leidimų prizmę. Pasak G. Černiausko, susidariusioje situacijoje reikia aktyviai ir kompleksiškai dirbti bei atlikti gilesnes analizes įvairiais klausimais.
Parlamentaras E. Sabutis atkreipė dėmesį ir į verslų patiriamus sunkumus, kurie sukelia kompleksines problemas.
„Nei pirmo, nei šio karantino metu centrinė valdžia net nebando pagalvoti apie tai, kad galima būtų susėsti su savivalda ir pagalvoti, jog kiekvienoje savivaldoje verslai yra vienokie ar kitokie. Mažose savivaldose verslai yra smulkūs. (…) Tikrai buvo galima rasti sprendimų – tarkime, kad savivalda prisiimtų atsakomybę tam, jog pati suvaldytų šį klausimą: pati galėtų nuspręsti, ką, kokiu mastu ir kokiu laipsniu galima atidaryti. Kad savivalda valdytų savo vietoje esančius klausimus, o ne tik vykdytų nurodymus“, – pažymėjo politikas.
G. Černiauskas paragino Vyriausybę suprasti, kad pandemija tęsis, tad, anot jo, būtina nusimatyti epidemijos valdymo planus ateinantiems metams.
„Dabartiniu metu Vyriausybė svarsto savo programos įgyvendinimo planą, ten beveik nieko apie pandemiją nėra. Norėtųsi, kad Vyriausybė sugebėtų derinti šios dienos darbus, tai darytų racionaliau, bet, kad truputį būtų pažiūrėta ir į priekį“, – sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Pristačius pagrindinius LSDP frakcijos siūlymus, frakcijos seniūno pavaduotoja O. Leiputė išreiškė viltį, kad premjerė ir sveikatos apsaugos ministras juos įvertins.
„Mūsų visų bendras tikslas yra kuo greičiau suvaldyti pandemiją, išmokti gyventi kitomis sąlygomis ir sudaryti sąlygas žmonėms, kad jų gyvenimo kokybė grįžtų į ankstesnes vėžes. Griežto karantino laikas tikrai yra per ilgas ir nebeduoda rezultato, kuris galėtų būti naudingas žmonėms“, – pridūrė O. Leiputė.
Pateikė 11 punktų planą
Kaip rašoma LSDP frakcijos kreipimesi į Vyriausybę, karantino režimas, taikomas ilgiau nei 3-4 savaites, kovos su pandemijos plitimu efektyvumo nepadidina.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad koronavirusai turi sezoninį aktyvumą ir jų aktyvumo pikui padidėjus gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais, jis ima slūgti ne vien dėl visuotinio karantino suvaržymų, bet ir dėl šio viruso prasidedančio sezoninio atoslūgio. Tad neproporcingi ekonominio ir socialinio bei pedagoginio proceso suvaržymai neša galimai didesnius nuostolius dėl jų neproporcingo taikymo nei dėl norimo tikslo sutramdyti pandemijos grėsmes“, – rašoma rašte.
Kreipimesi pažymima, kad lanksčiau ir efektyviau Vyriausybė turėjo taikyti susitelkimo vietų reguliavimo priemones, biosaugos priemones užkrėstoje artimoje aplinkoje, priemones atsekamumui, registravimui, susirgusių asmenų izoliavimui.
„Šios priemonės turėjo būti nukreiptos į konkrečius protrūkių židinius konkrečiuose objektuose ir savivaldybėse pagal epidemiologinius konkrečių objektų ar teritorijų duomenis. Tam turėjo būti parengti ir detalūs veiksmų planai, sukaupti žmogiškieji ištekliai, sudarytos veiksmų koordinavimo komandos, gebančios praktikoje pritaikyti mokslu pagrįstas rekomendacijas“, – rašoma dokumente.
Socialdemokratai sako, kad pandemijos metu trūksta aiškios ir informatyvios komunikacijos strategijos, taip pat kritikuoja valdžios nepasitikėjimą savivaldybėmis.
Frakcija pateikė 11 punktų planą, kaip siūlo toliau valdyti pandemiją:
1. Suteikti teisę kiekvienai savivaldybei, atsižvelgiant į PSO scenarijus bei rekomendacijas (taip pat ir į epidemiologinius savivaldybės rodiklius) savarankiškai spręsti apie konkrečių priemonių taikymą;
2. Valstybės mastu skubiai parengti nacionalinę testavimo strategiją naudojant greituosius antigenų testus;
3. Pagreitinti ir plačiau taikyti antikūnų testavimo programą, kas leistų tiksliau nustatyti jau persirgusių ir imunitetą įgijusių asmenų skaičių;
4. Paskelbti aiškią komunikacinę strategiją bei informacinės kampanijos planus tiek apie vakcinavimo eigą, tiek apie būtinybę ir toliau laikytis biosaugos reikalavimų atsižvelgiant į šalies epidemiologinių rodiklių dinamiką;
5. Išanalizavus visus iki šiol Lietuvoje buvusius protrūkius, pateikti informaciją apie tas privataus ir viešojo sektoriaus sritis, kuriose protrūkiai buvo dažnesni ir, remiantis tuo, pateikti galimas naujų rizikų protrūkiams prognozes bei jų valdymo ypatumus;
6. Pasinaudojus EK gairėmis dėl viruso genomo sekoskaitos, skubiai įsijungti į Europos Užkrečiamų ligų Centro (ECDC) vykdomą viruso genomo sekoskaitos programą, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis kuo greičiau pasiektų 5 proc. genomo sekoskaitai taikomą populiacinį nuo testuotų žmonių rodiklį;
7. Spartinti vakcinacijos programą, pasinaudoti ECDC vakcinų elektronine rezervacijos sistema, stengiantis aktyviau užsisakyti esamų ir naujai autorizuojamų vakcinų dozes, reikalingas mūsų žmonėms;
8. Sutarus su visais verslo ir pramonės subjektais sukurti IT platformą, kuri padėtų įvesti anonimizuotą QR (quick response) sistemą, galinčia palengvinti kontaktų atsekimą ten, kur užsikrėtimo rizika yra aukšta;
9. Sudaryti su asocijuotoms verslo, pramonės ir profesinių sąjungų struktūromis sutartį dėl atsakomybės už pandemijos valdymą pasidalijimą, numatyti kiekvienam darbo rinkos subjektui pagal jo specifiką privalomą biosaugos priemonių laikymąsi, nustatyti ir atsakomybę už tokių įsipareigojimų nevykdymą;
10. Kuo skubiau priimti sprendimą vėl grąžinti vaikus į mokyklas bei darželius skiriant papildomus finansinius išteklius biosaugos priemonių įsigijimui, sanitarinių ir higieninių sąlygų užtikrinimui bei socialinės saugos normų taikymui tose įstaigose.
11. Pavasario sesijos metu pateikti Seimui informaciją apie taikytų visuotinio karantino priemonių efektyvumą, jo pasekmes žmonių sveikatai (tiek psichinei, tiek ir fizinei), namų ūkių pajamoms, darbo vietų išsaugojimui, smurto artimoje aplinkoje dinamikai ir kitiems rodikliams. Pristatyti Seimui ir numatomus finansinės paramos šeimoms skyrimo artimiausius planus.
