Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) direktoriaus pavaduoja Anna Limanovskaja LNK žinioms sakė, kad kolegija turi sąlygas priimti ir daugiau norinčių mokytis, bet tam įtakos turi ne tik nepakankamas tiksliųjų mokslų populiarumas, bet ir demografinė situacija.
Kitąmet nusivylimo banga gali užlieti kur kas daugiau aukštųjų mokyklų – keičiasi stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Neišlaikius matematikos valstybinio egzamino, jaunuoliams užsidarys durys net į mokamas studijų vietas.
Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, į universitetus žmonės turi eiti ne diplomo, o žinių.
„Turėjome situaciją, kada yra nepasiruošiama, bet vis tiek einama į aukštąjį mokslą. Turėjome aukštojo mokslo devalvaciją, kai diplomai įgyjami, bet neturint žinių pagrindo, dažniausiai neįgyjamos reikalingos žinios“, – kalbėjo jis.
Iki šiol išlaikyti matematiką buvo privaloma tik norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas. Į naują pridėjimo tvarką kolegija žiūri su nerimu.
„Aukštosios mokyklos: universitetai, kolegijos, kurios vykdo inžinerines programas, tikrai nesulauks tiek stojančiųjų, kiek tikėjosi“, – teigė VTDK direktoriaus pavaduoja A. Limanovskaja.
Valstybinį matematikos egzaminą šiemet pasirinko laikyti tik 6 iš 10 visų abiturientų. Švietimo ekspertas mano, kad taip nutiko todėl, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per dvejus metus apie tai kalbėjo per mažai.
„Apie 40 procentų jaunuolių negalės stoti arba jie turės ieškoti kitų išeičių. O jos yra tik dvi: profesinė mokykla arba užsienis. Štai, kur mus atvedė neįžvalgumas ir prasta komunikacija“, – konstatavo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Ministras G. Jakštas atkerta, kad tie, kas norėjo žinoti, apie pokyčius informacijos turėjo.
„Jeigu nutiko taip, kad kažkas nežinojo, gal buvo suklaidinti“, – kalbėjo G. Jakštas.
Štai Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius LNK žinioms pasakojo, jog jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje matematikos egzamino nelaikys tik 9 iš 81, nes jau tiksliai žino, ką nori veikti.
„Jiems matematikos egzaminas yra nereikalingas, kai kurie gryni humanitarai, kurie žino, ką studijuos ir ten matematikos nereikia, išvažiuoja į užsienį“, – pasakojo gimnazijos direktorius.
Ar laikys matematikos egzaminą, ar ne, abiturientams reikėjo pasirinkti iki lapkričio pabaigos, bet ministras netikėtai terminą pratęsė iki sausio 15 dienos, tad rinktis dar galima.
Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius A. Blaškevičius teigė, jog tvarka keičiasi truputį per greitai.
„Per mažai laiko yra suvirškinti, pasiekti su ta informacija kiekvieną mokytoją, nes dažnai viskas keičiasi“, – kalbėjo jis.
Egzaminą išlaikyti pakanka surinkti 16 balų, bet silpniausiems laikyti matematiką gali būti apskritai uždrausta.
„Mokytojai, norėdami apsidrausti, parašo neigiamą įvertinimą metiniame ir tokiu atveju jaunuolis negali laikyti egzamino. Taip žmogus tampa įkaitu, jo ateitis tampa visiškai neapibrėžta“, – pasakojo G. Sarafinas.
Kitais metais į universitetą ar kolegiją bus galima įstoti tik išlaikius matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei trečią pasirinktą egzaminą.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
