„Konsensusą pavyko rasti, nurodant tam tikrus praktinius žingsnius, kuriuos Ukraina turėtų žengti link NATO narystės. Tai nėra blogas rezultatas, tai yra geras rezultatas. Turėtume juo pasidžiaugti, o ne barstyti galvą pelenais“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė ir pridūrė, kad Ukrainos klausimu Lietuva aktyviai veikė su panašią poziciją turėjusiomis NATO narėmis.
„Lietuva ėjo su šalimis bendramintėmis. Todėl negalima pasakyti, kad Lietuva buvo viena nuo pat pradžių. Tikrai ne. Panašiai galvoja visos rytinio flango šalys. Ypač Baltijos šalys ir Lenkija. Laikytasi kartu ir daryta daug už Ukrainą, už jos paminėjimą komunikate“, – sakė patarėja.
„Vėliau, kai pradėjo ryškėti kitokios kai kurių sąjungininkų pozicijos, reikėjo ieškoti aukso vidurio ir konsensuso. Taip, NATO yra konsensusinė organizacija ir sprendimai priimami tokie, dėl kurių sutinka 31 narė“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad praeitą savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
