Apie tai penktadienį D. Urbonas žurnalistams kalbėjo po šalies vadovo susitikimo su STT direktoriumi Linu Pernavu.

G. Nausėdos patarėjas pažymėjo, jog susitikimo metu buvo atkreiptas dėmesys į „nelabai pozityvias“ valstybės tarnybos pertvarkos tendencijas, kai padidinus atlyginimus tam tikrose institucijose, į jas pereina dirbti dalis pareigūnų iš kitų institucijų. Tokios tendencijos, anot D. Urbono, atsispindi ir STT.

„Mes jau matome tokių pavyzdžių, kai tarnybą paliko ne vienas patyręs darbuotojas ar ketina tai padaryti. Jeigu šita tendencija tęsis, tai laikui bėgant, gali kilti nemenkas iššūkis apskritai organizuoti įprastą Specialiųjų tyrimų tarnybos darbą. Čia prezidentas atkreipė dėmesį ir paprašė vadovo dėti visas pastangas, kad išlaikyti patyrusį personalą“, – dėstė D. Urbonas.

Jis tvirtino, kad STT darbuotojai neretai pasirenka eiti dirbti į prokuratūrą, mat prokurorams yra padidintos algos.

Prezidento patarėjas tvirtino, jog tarnybos personalo skaičiaus didinimui ir esamų darbuotojų išlaikymui reikalingos papildomos lėšos.

„Jeigu norime didinti personalo skaičių, be abejo, kalbame apie asignavimus. Jeigu jų papildomų neturėsime, tai ne tik, kad mes negalėsime vystyti tų pajėgumų, bet šiandien galėčiau pasakyti, kad gali būti iššūkis išlaikyti ir esamą personalą“, – aiškino D. Urbonas.

Jis taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais STT daug dėmesio skyrė korupcijos prevencijai, tarptautiniam bendradarbiavimui. Dabar, anot prezidento patarėjo, atėjo metas prioritetą skirti baudžiamajam persekiojimui.

„Pajėgumai, kurie buvo skirti baudžiamojo persekiojimo srityje, jie nebuvo vystomi. Iš esmės personalo skaičius liko tas pats. Mes turime suprasti šios tarnybos paskirtį. Baudžiamojo persekiojimo, kriminalinės žvalgybos funkcijas niekas daugiau negali atlikti iš esmės, ypatingai kalbant apie sisteminę korupciją, net teisėsaugos institucijose vykdomą korupciją. Tai yra išimtinė šitos tarnybos teisė ir pareiga. Tai čia mes turime, ką nuveikti, ir didinti savo resursą“, – komentavo D. Urbonas.

STT vadovas pozityviai vertina iniciatyvą „Skaidrinam“: ragina peržiūrėti parlamentinių lėšų tvarką

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas pozityviai vertina į Seimą persikėlusią iniciatyvą „Skaidrinam“. Jis atkreipia dėmesį, kad STT dar praėjusiais metais buvo pateikusi tam tikrus pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti parlamentinių lėšų tvarką, į kuriuos, apgailestauja jis, nebuvo atsižvelgta.

„Visas tokias iniciatyvas vertinu teigiamai. Mes esame demokratinė valstybė ir tiriamoji žurnalistika turbūt yra vienas iš elementų, kurio mes dar labai neseniai neturėjome“, – visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvą „Skaidrinam“ įvertino L. Pernavas.

„Mes praėjusių metų rugpjūčio mėnesį (...) irgi pateikėme savo pastabas ir pasiūlymus. Ir, esu įsitikinęs, jeigu jau tada būtų priimti atitinkami sprendimai, galbūt, mes neturėtume to, ką mes turime dabar“, – penktadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Paklaustas, ar STT neplanuoja aiškintis, kaip parlamentines lėšas naudojo daugiausiai išlaidavę Seimo nariai, L. Pernavas akcentavo, kad apie baudžiamąją atsakomybę panašiose situacijose reikėtų kalbėti tik išskirtiniais atvejais.

„Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinis įrankis, kuris taikomas tik kraštutiniais atvejais. Ir aš šioje vietoje siūlyčiau nesusikoncentruoti ties šituo klausimu“, – akcentavo L. Pernavas.

„Nes viskas tvarkoje, galime pradėti vieną ar kitą tyrimą, bet nuo to kas pasikeis? Niekas nepasikeis. Tai, mano nuomone, reikia atsakingai pažiūrėti į mūsų pasiūlymus ir diskutuoti (...) ir priimti atitinkamus sprendimus“, – pridūrė STT vadovas.

Linas Pernavas ir Gitanas Nausėda

Visgi, pasak L. Pernavo, jei paaiškės, kad kažkurie Seimo nariai piktybiškai nesilaiko galiojančios parlamentinių lėšų panaudojimo tvarkos, šiais atvejais STT pasidomės detaliau.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

„Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino parlamentaro Justo Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui jis išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Pats J. Džiugelis atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo.

Reaguodami į paviešintą informaciją, apie poreikį keisti parlamentinių lėšų išmokėjimo tvarką pradėjo kalbėti ir Seimo nariai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)