Streiką organizuojančios profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, penktadienį streiką pradeda 185 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų.
Streikui tęsiantis mėnesį, mokytojai galės prie jo prisijungti vėliau arba nuspręsti jame nebedalyvauti.
Švietimo darbuotojų profsąjunga ketina mokytojams kompensuoti dėl streiko prarastą atlyginimą.
Kiekvieną streiko mėnesio dieną bus organizuojami mokytojų mitingai prie Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje.
A. Navickas neabejoja: streikas išaugins jo vadovaujamos profsąjungos gretas
A. Navickas neabejoja, kad penktadienį prasidėjęs pedagogų streikas išaugins jo vadovaujamos organizacijos gretas. A. Navicko teigimu, vien ketvirtadienį, švietimo ministerijai pasiekus susitarimą su keturiomis profesinėmis sąjungomis, pasipylė mokytojų skambučiai dėl galimybės jungtis prie LŠDPS paskelbto streiko. Todėl, akcentuoja A. Navickas, stebėtis reikėtų ne dėl to, kodėl Vyriausybei nepavyko susitarti su jo vadovaujama profsąjunga, o kodėl kitos keturios taip lengvai, anot jo, pasidavė valdžios spaudimui.
„Kitos turbūt neturi savo organizacijoje struktūrų, neturi alternatyvų derybose. Gal dėl to visada taip lengvai ir pasirašo, nors siūlymai netenkina mokytojų“, – „Žinių radijui“ teigė A. Navickas, tikindamas, kad jo profsąjungai nepriklausantys mokytojai jau dabar teiraujasi dėl galimybės jungtis į streiką.
„Sulaukiame skambučių iš tų organizacijų, kurios pasirašė susitarimą. Mokytojai nori jungtis prie mūsų streiko“, – sakė LŠDPS pirmininkas.
Analogiška situacija, tęsė jis, buvo ir 2018 m. streiko metu. Tada, tikino A. Navickas, jo pirmininkaujamos profsąjungos gretos išaugo keliais tūkstančiais asmenų.
„Praėjusį streiką kitos profsąjungos darė tas pačias klaidas. Ir mūsų organizacija per vieną mėnesį išaugo trimis tūkstančiais narių. Manau, kad ši situacija bus labai panaši“, – sakė A. Navickas.
G. Jakštas apgailestauja dėl prasidėjusio streiko: ieško galimybių, kaip užtikrinti moksleivių ugdymą
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas apgailestauja, kad jam nepavyko susitarti su penktadienį streiką pradėjusia pedagogų profesine sąjunga. Anot jo, šiuo metu ministerija ieško sprendimų, kaip padėti mokykloms užtikrinti ugdymo procesą, jei dauguma įstaigos mokytojų šiuo metu streikuoja.
„Suprantame, kokią naštą žmonėms sukuria streikas, dėl to ir labai apgailestauju, kad nepavyko susitarti su šia profesine sąjunga, nes tėvams tenka didelė našta“, – LRT radijui penktadienį ryte teigė G. Jakštas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad mokyklose, kuriose streikuoja didžioji dauguma įstaigos mokytojų, ne visiems moksleiviams gali būti užtikrinamas ugdymo procesas.
„Jeigu mokytojai nestreikuoja, ugdymas užtikrinamas. Jeigu yra streikuojančių mokytojų ir nepavyksta užtikrinti ugdymo, bet yra ir nestreikuojančių, jie gali užtikrinti mokinių saugumą, tai mokiniai atvyks į mokyklas, tačiau nebūtinai visiems vyks ugdymas“, – kalbėjo G. Jakštas.
„Bet tais kraštutiniais atvejais, kai streikuoja visi arba beveik visi, tai užtikrinti ir saugumą mokykloje bus praktiškai neįmanoma“, – pabrėžė jis.
Būtent dėl kraštutinių atvejų, kai visi mokyklos mokytojai streikuoja, ministerija šiuo metu kalbasi tiek su vaiko teisių ekspertais, tiek su Darbo inspekcija. Anot G. Jakšto, kartu su šiomis įstaigomis bei savivaldybėmis bus ieškoma sprendimų.
„Tai reikia savivaldybės lygiu sprendimų, kad mokiniai keliautų į kitą mokyklą, kažkur kitur būtų galima užtikrinti (ugdymo procesą – ELTA). Bet, matyt, dauguma atvejų bus, kad mokiniai turės likti namuose ir dėl to nukenčia ir jų teisės į švietimą“, – sakė ministras.
„Mes darome susitikimus ir su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ir su Darbo inspekcija – žiūrime, kokie galimi sprendimai, kaip būtų galima padėti mokykloms, bet čia paprastų sprendimų nėra“, – teigė G. Jakštas.
Jis pažymėjo, kad Darbo kodeksas numato, jog streikuojančių mokytojų negali pakeisti kiti pedagogai.
„Visur yra teisiniai aspektai, ar galima tai padaryti apskritai. Viena yra norai, kita yra teisinės galimybės. Dėl to ir su darbo inspekcija kalbamės, nes streikuojančių mokytojų negali kažkas kitas pakeisti, tai – iš darbo kodekso. Reikės žiūrėti labai atidžiai, kad ir tie geri norai paskui nevirstų kažkieno teisių pažeidimu“, – akcentavo G. Jakštas.
Parengė rezoliuciją
Prasidėjus mokytojų streikui, Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos” įregistravo rezoliucijos projektą „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“.
Šiuo dokumentu Seimo demokratai skatina Vyriausybę padaryti 3 žingsnius dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, jų reikalavimų įgyvendinimo.
Rezoliucijos projekte Vyriausybei siūloma „neatidėliotinai imtis konstruktyvių veiksmų ir priimti apčiuopiamus sprendimus dėl darbo užmokesčio, numatyto politinių partijų susitarime (130 proc. pedagogams, 150 proc. mokslininkams ir tyrėjams)“.
Dokumento autoriai ragina skubiai susitarti dėl, jų teigimu, teisėtų ir pagrįstų streikuojančių švietimo darbuotojų reikalavimų įgyvendinimo ir parengti ištekliais pagrįstą įgyvendinimo planą. Streiko metu Seimo demokratai taip pat ragina užtikrinti darbo užmokestį streikuojantiems švietimo darbuotojams.
„Streikuojantiems švietimo darbuotojams svarbu išmokėti darbo užmokestį, kad nenukentėtų jų šeimos“, – sakoma rezoliucijos projekte. Jame akcentuojama, kad būtinos neatidėliotinos efektyvios priemonės susidariusiai padėčiai sureguliuoti.
Seimo demokratų teigimu, dėl streiko nukenčia visi švietimo sistemos dalyviai, ypač vaikai.
„Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamų pokyčių gausos ir sisteminio požiūrio stokos į jų įgyvendinimą, taip pat dėl manipuliacijų dėl Politinių partijų susitarimo dėl švietimo, organizuojamas švietimo darbuotojų streikas trukdo ugdymo(si) procesui, todėl nukenčia visi švietimo sistemos dalyviai, ypač vaikai“, – sakoma Seimo Demokratų frakcijos parengtame rezoliucijos projekte.
Dokumentą teikia Seimo nariai Vilija Targamadzė, Saulius Skvernelis, Domas Griškevičius, Kęstutis Mažeika, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis ir Tomas Tomilinas.
Apklausa: 60 proc. Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti dėl darbo sąlygų
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti, beveik penktadalis nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Apklausos duomenimis, mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai, studentai (67,7 proc.), 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai (67,4 proc.), nepalaiko – vyresni nei 60-ies (23,9 proc.).
Kaip skelbia BNS, nuomonės šiuo klausimu labiausiai neturėjo respondentai iki 29-erių (24 proc.) ir vyresni nei 70-ies (27,3 proc.) atsakiusieji.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko rugsėjo 14–23 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai dalyvavo įspėjamajame streike.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat paprašė, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
Kitos pedagogų profesinės sąjungos rado sutarimą su ministerija dėl iškeltų reikalavimų gerinti mokytojų darbo sąlygas.
NŠA skaičiuoja streikuojančius: šiuo metu protestuoja beveik 2 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiuo metu mokytojų streike dalyvauja 1,9 tūkst. darbuotojų ir 100 ugdymo įstaigų.
Iš beveik 2 tūkstančių streikuojančių – 1,7 tūkst. yra pedagoginiai darbuotojai, iš jų – 1675 mokytojai.
NŠA duomenimis, daugiausia mokytojų streikuoja Klaipėdoje, Vilniuje, Kaišiadorių rajone, Panevėžyje bei Alytuje.
Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko teigimu, streiką pradės 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų.
Penktadienį streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Vinco Kudirkos aikštėje nuo penktadienio organizuojamos įvairios diskusijos, taip pat vedamos pamokos palaikyti pedagogus atvykusiems mokiniams.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, mitingai prie Vyriausybės rūmų gali vykti kasdien nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., juose gali dalyvauti iki 2000 žmonių.
ELTA primena, kad A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
