Taip jau įprasta, kad sienos išdygsta kaip paskutinė priemonė prieš, pavadinkim taip, barbarus, nuo kurių bandoma atsitverti. Tai šia žinia estai demonstruoja, kad jie nesitiki artimiausiu metu ne tik pagerinti santykius su Rusija, bet tiesiog daro viską, kad sumažintų galimas grėsmes iš Rusijos pusės“, - laidoje kalbėjo T. Janeliūnas.

Jis nurodė, kad ši Estijos siena greičiausiai būtų statoma nepažeidžiant tarptautinių sienos nustatymo ribojimo taisyklių, bet tarp dviejų civilizuotų valstybių, anot jo, tai yra tikrai retas atvejis. Pasak politologo, Rusija bandys protestuoti prieš tokį veiksmą, bet vargu, ar galėtų imtis kažkokių teisinių priemonių ir kaip nors sustabdyti šį Estijos sprendimą.

T. Janeliūnas taip pat teigia, kad tokios sienos statyba yra paskutinės nevilties ženklas:

„Kaip žinia, Izraelis dažnai kritikuojamas dėl sienos pastatymo tarp jo ir Palestinos teritorijų, yra tveriamos sienos bandant apsisaugoti nuo pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, iš Artimųjų rytų – tuomet, kai visos priemonės yra nebeveiksmingos. Žvelgiant iš Estijos pusės, kažkokių ypač didelių pabėgėlių srautų iš Rusijos kol kas nėra, ir tai matyt ne tiek ketinimas atsiriboti nuo pabėgėlių, (...) bet politinis signalas, kad jie pasiruošę net ir tokioms kraštutinėms priemonėms, kurios atitvertų Estiją kaip įmanoma labiau nuo rusų“, - kalbėjo politologas.

Planuojama, kad siena bus dviejų su puse metro aukščio bei kiek daugiau nei šimto kilometrų ilgio. Spygliuota viela apraizgyta tvora, kaip teigia Estija, bus siekiama išspręsti į šalį atvykstančių pabėgėlių iš Rusijos problemą. Sienos statybos prasidės 2018-aisiais ir šaliai kainuos apie 71 mln. eurų.