Naujienų agentūros ELTA kalbinti politologai sutinka, kad tai svarbūs, tačiau daugiau Vyriausybės prerogatyvos darbai, ir šalies vadovės veikloje pasigenda aktyvesnio vaidmens užsienio politikoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis D. Grybauskaitės ataskaitą už praėjusius metus apibūdino kaip labai ramią, o charakteringiausiu bruožu įvardino tai, kad pateikiami statistiniai duomenys.

„Pirmieji du (darbai – ELTA), kurie susieti su ekonominiais ir energetiniais klausimais, iš tikrųjų daugiau panašūs į Vyriausybės ataskaitos kloną – čia paliestos tos problemos, kurias sprendžia ir už kurias yra atsakinga Vyriausybė. Prezidentė čia yra asistuojantis subjektas, bet ne pagrindinis iniciatorius, ir todėl nežinau, ar jai griežtai reikėjo prisiimti visa tai, kas įvyko energetikoje. Čia tikrai didelis įdirbis yra Vyriausybės ir, ko gero, kalbėdami apie tai turime pasakyti „ačiū“ Vyriausybei“, – sakė politologas.

Kita vertus, politologas sakė buvo nustebęs dėl prezidentės pozicijos užsienio politikos veiklos baruose.

„Kad jinai užsiminė apie tiesiogiai prezidentei priklausančią užsienio politiką – tai mane, tiesą sakant, kai kas nustebino. Pirmiausia jinai kalbėjo apie tokias metastruktūras kaip NATO, ES – santykius ir problemas, susijusias su bendradarbiavimu, ir visiškai apleido arba nepaminėjo to, kas iš tikrųjų rizikinga jai, nes per metus buvo ryškių įvykių“, – sakė pašnekovas.

Jis teigė turįs omenyje santykius su artimomis kaimynėmis – Lenkija, Baltarusija, priminė, kad šalies vadovė yra griežtai ir neapgalvotai pasisakiusi apie santykius su Lenkija.

„Apie tai – tyla“, – konstatavo L. Bielinis ir pridūrė, kad apie užsienio politiką pakalbėta menkai. Politikos apžvalgininkas priminė, kad D. Grybauskaitė ne kartą minėjo, kad Lietuva keičia užsienio politikos kryptį į Šiaurę, tačiau apie tai labai neišsiplėtė. „Šiaurės krypties koncepcija nebuvo paryškinta“, – pastebėjo jis.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Mažvydo Jastramskio, Konstitucija aiškiai nurodo, kad prezidentas visų pirma atsakingas už užsienio politiką ir kartu su Vyriausybe ją vykdo. Tiesa, D. Grybauskaitė kartais bando užsimoti plačiau nei numato jos galios. Tai esą daroma, nes visuomenė su prezidente sieja didelius lūkesčius.

„Kalbant apie prezidento darbus, turėtume žiūrėti kompetencijos ribose, kaip sekasi užsienio politikoje“, – sakė M. Jastramskis.

Jo vertinimu, šalies vadovė nebedaro tokių klaidų, kaip darė anksčiau, ir priminė D. Grybauskaitės atsisakymą vykti pas JAV prezidentą Baracą Obamą, bandymus gerinti santykius su Baltarusija. Politologas įvertino tai, kad Lietuvos vadovė yra gerai matoma ES, jos indėlį į NATO Baltijos šalių gynybos planus, energetinę šalies nepriklausomybę.

Klausiamas, ar ne per mažai dirbama su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Lenkija, M. Jastramskis sakė, kad šioje vietoje daug kas priklauso ir nuo kitos valstybės pozicijos. Pasak jo, politiniu lygmeniu paskutinius kelerius metus iš Lenkijos pusės pastebima arogancija, buvęs Prezidentas Valdas Adamkus su Lenkijos vadovais palaikė gerus asmeninius santykius, kuo D. Grybauskaitė pasigirti negali.

„Man kyla klausimas, kiek yra galimybių eiti į tą pusę, keisti, kažką dirbti, bet manau, kad buvo galima labiau pasistengti“, – įžvalgomis dalijosi VU TSPMI dėstytojas. Jis pridūrė, kad dabar užsienio politikoje labiausia orientuojamasi į ES, NATO.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius, kalbėdamas apie tai, kad prezidentė daugiau koncentruojasi į Vyriausybės veiklą, sakė, kad prezidentė yra vykdomosios valdžios dalis ir turi teisę į tai. Be to, Lietuva yra jauna valstybė, todėl prezidento galios, anot jo, gali varijuoti.

„Jeigu žiūrėtume grynai iš teisinės pusės, tai jinai nieko neperžengia ir labai nedidelės žodinės ekvilibristikos dėka galėtų pateisinti savo kišimąsi į tas sritis“, – kalbėjo V. Vobolevičius.

Be to, pasak jo, ypač šiais metais prezidentei taktiškai naudinga per daug nešvaistyti resursų.

„Dėl to, kad užsienio politikos fone ji oi kaip žibės, nes šalis pirmininkauja ES Tarybai. Tai realiai tiek dėl Vyriausybės, tiek ir dėl savo pačios darbo jinai ir Lietuva visada bus priekyje, ir kažkokių papildomų resursų nei jai pačiai, kad išlaikytų gerą įvaizdį, nei Lietuvai būtent šiuo metu nereikia“, – komentavo ISM dėstytojas.

Politologai sutiko, kad prezidentė šiuo metu yra užtikrinta savo dominavimu politiniame rinkimų lauke.

„Šiandien jinai apėjo visus aštrius kampus arba iš viso suformavo distancijas tarp tų problemų, dėl kurių jinai netikra arba nenori kalbėti, pavyzdžiui, dėl kandidatavimo į prezidentus. Netgi ir savo pačios kalboje ji paminėjo tiktai formalius statistinius duomenis arba tam tikrus pasiekimus, arba tam tikras problemų kryptis, beveik nesakydama apie problemas, kurios neištaisytos arba sunkios“, – sakė L. Bielinis.

Liepos 12-ąją sukanka ketveri metai, kai D. Grybauskaitė buvo inauguruota prezidente.

Lietuvos piliečiai 2009 metų gegužės 17 dieną per visuotinius, lygius ir tiesioginius rinkimus slaptu balsavimu 5 metams D. Grybauskaitę išrinko Lietuvos prezidente. Buvusią eurokomisarę D. Grybauskaitę parėmė 950 tūkst. 407 rinkėjai, o tai sudarė 68,21 proc. Prezidento rinkimuose dalyvavusių balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Būti ištikima Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai iškilmingame Seimo posėdyje išrinktoji Prezidentė D. Grybauskaitė prisiekė 2009 m. liepos 12-ąją. Ji pakeitė dvi kadencijas šaliai vadovavusį V. Adamkų.