Pirmasis metinis pranešimas 2020 metais
2019 metų liepą prezidento pareigas eiti pradėjęs G. Nausėda pirmąjį metinį pranešimą skaitė birželio 18 dieną.
Jame buvo aptartos koronaviruso pandemijos pamokos, sukritikuotas politinės kultūros lygis, įvertintas ir gerovės valstybės idėjos vystymas. Anot G. Nausėdos, tuometės politinės atsakomybės lygis buvo dugne. Žinutę šalies vadovas pasiuntė tiek valdančiajai daugumai, tiek ir opozicijai. Šis metinis pranešimas buvo skaitomas vis dar ankstesnės sudėties Seime, kai Vyriausybei vadovavo tuomet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paskirtas premjeras Saulius Skvernelis, šiuo metu jis vadovauja opozicinei demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos.“
Itin daug dėmesio tada skirta buvo COVID-19 pandemijai ir jos valdymui.
„Šimtai tūkstančių žmonių buvo patikrinti, ar yra užsikrėtę koronavirusu. Tačiau virusas savo ruožtu patikrino kiekvieną mūsų ir nustatė visuomenės ir valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas. Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu keliu sustiprėti“, – 2020-ųjų metų birželį sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad dabar aiškiai matyti, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, „o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“.
Tada šalies vadovas konstatavo, kad specialistai ir pilietinė visuomenė testą išlaikė, o verslas ir politinė sistema parodė lankstumą. Tačiau esą viskas vyko ne taip, kaip buvo norėta.
G. Nausėda nueinančiai valdžiai turėjo ką pasakyti ir ne apie COVID-19 pandemijos valdymą. Jis tada priminė, kad pasisakė prieš 2019 metų rudenį parlamente svarstytą Seimo rinkimų kartelės mažinimą.
„Žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų pasigerinimas“, – situaciją vertino G. Nausėda.
Prezidentas tada taip pat sakė, kad politinės kultūros lygis yra dugne.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė G. Nausėda.
O komentuodamas Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės grėsmę, nevengė ir vaizdžių palyginimų.
„Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais bei tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – vaizdžiai kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Antrasis metinis pranešimas 2021 metais
2021 metų birželio 8 dieną G. Nausėda skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Tai buvo pirmasis jo metinis pranešimais po 2020-ųjų Seimo rinkimų, kai Vyriausybės vadove tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguota Ingrida Šimonytė.
G. Nausėda savo metinio pranešimo pradžioje kreipėsi į Lietuvos žmones, Seimo narius. Jis teigė, jog „susitinkame ypatingu metu“.
„Už mūsų nugarų – įtampos, praradimų ir nerimo metai, pažymėti pandemijos ženklų. Prieš akis – mūsų visų rytojus, į kurį turime įžengti sustiprėję, sukaupę jėgų ir pasiruošę naujiems išbandymams“, – sakė prezidentas.
Ir tada pagrindiniai akcentai skambėjo pandemijos kontekste.
Šalies vadovas teigė, jog tiek, kiek valdžia demonstruoja „neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į priekį“, tiek „auga visuomenei tenkanti našta.“
G. Nausėda teigė, jog prisitaikyti turi ne tik mūsų šalies medikai ir sveikatos apsaugos sistema.
„Dalis mūsų vaikų iki šiol nelanko mokyklų, studentai nesusitinka auditorijose. Buvo sustoję ir dar dabar iki galo neatnaujino veiklos ištisi ūkio sektoriai bei kultūros įstaigos. Žmonės neteko darbo. Nežinia dėl ateities smogė visiems“, – kalbėjo jis.
Šalies vadovas konstatavo, kad lyderystė iš ministrų kabinetų perėjo į savivaldą.
„Kita vertus, įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės.
Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos – visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdiai padėkoti“, – sakė G. Nausėda.
Dėmesio prezidentas skyrė ir jaunajai kartai, kurią „ignoruodami kitas išeitis, pasmerkėme ypač ilgam nuotoliniam mokymui namuose“.
„Uždarymas vienutėje su kompiuteriu ar telefonu rankose lems tik dar didesnius mokymosi rezultatų skirtumus. Tiesą sakant, jau lemia“, – tikino šalies vadovas.
Prezidentas G. Nausėda savo metiniame pranešime tada taip pat priminė tai, ką sakė naujos kadencijos Seimo nariams, kad kelias iš karantino negali vesti per socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius.
„Pandemija pasibeldė į visų mūsų duris. Karantino sąlygomis sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė. Lietuvos žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu — vienu iš valstybės pagrindų“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad krizė labai aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo „praėjusio amžiaus verslo kultūros“.
„Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslo laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas“, – kritikos pažėrė šalies vadovas.
„Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje sparčiai augo vidutinis atlyginimas. Tačiau neapgaudinėkime savęs – aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančių atlyginimai stovėjo vietoje arba net mažėjo. Taip auga atskirtis. Taip tarpsta susvetimėjimas valstybėje. Politikų priedermė tai pakeisti“, – 2021 metų metiniame pranešime sakė G. Nausėda.
Trečiasis metinis pranešimas 2022 metais
Jau ne COVID-19 pandemija, o Rusijos sukeltas karas Ukrainoje buvo pagrindinė šio trečiojo G. Nausėdos metinio pranešimo ašis. Pranešimas buvo skaitytas 2022-ųjų metų birželio 16 dieną.
Prezidentas G. Nausėda savo metinį pranešimą pradėjo sakydamas, kad vos ėmę drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais.
„Jau trečią kartą stoju prieš Jus, kad apžvelgčiau padėtį Lietuvoje, taip pat ir mūsų šalies padėtį pasaulyje. Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius, kuriuos turime įveikti, kad sustiprintume Lietuvą ir užtikrintume jos saugumą bei klestėjimą. Vos ėmę šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais.
Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis“, – kalbėjo jis.
Išvardijo tris svarbiausias kryptis, kuriomis turi būti veikiama dėl Lietuvos žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo.
„Pirma, mes privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Tai stiprina ir mus pačius.
Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.
Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, jog „ne iš piršto laužtas skepticizmas tų, kurie atsargiai vertina kai kurių Vakarų šalių galimybes atmerkti akis ir pamatyti taip ilgai puoselėtos pragmatiškos politikos Rusijos atžvilgiu ydingumą“.
„Turi keistis ne tik atskirų žmonių, bet ir ištisų demokratinių visuomenių požiūris. Juk mes užstojame skriaudžiamą silpnesnį žmogų ar pasipriešiname prievartai gatvėje. Kodėl turėtume kitaip elgtis valstybių lygiu? Kodėl turime sukti akis į šoną, kai prievartaujama Ukraina?
Abejingumas kitų skausmui anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš tą, kuris yra abejingas. Lietuva tikrai netylės, kai kiti jaučia skausmą. Demokratinio pasaulio sėkmė priklausys nuo mūsų ryžto, kantrybės ir gebėjimo kalbėti vienu balsu. Kalbėti atvirai ir įtikinamai“, – sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Kalbėdamas apie kritines situacijas, prezidentas G. Nausėda pažėrė ir kritikos. Anot jo, iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo.
„Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius. Galime neabejoti – priešiškos jėgos mūsų budrumą bandys pačiais netikėčiausiais būdais“, – sakė šalies vadovas, užsimindamas apie nelegalios migracijos krizę.
„Tiek Baltarusijos režimas, tiek ir jį kontroliuojanti Rusija įrodė pasiryžę be jokių skrupulų destabilizuoti ne tik Lietuvą, bet ir kitas kaimynines ES ir NATO šalis. Organizuodami masinę migraciją iš trečiųjų šalių, jie pavertė migrantus politinio šantažo ir keršto akcijos „patrankų mėsa“.
Stumdami niekuo dėtus žmones į pavojų, autoritariniai režimai dar kartą parodė savo panieką prigimtinėms žmogaus teisėms“, – kalbėjo šalies vadovas.
Bet skambėjo ir pagyrų.
„Galima pagirti ir Lietuvos institucijas, kurios taip pat gana sėkmingai prisitaikė prie pasikeitusios padėties pasienyje ir suvaldė hibridinę ataką. Svarbiausia, kad migracijos krizė suteikė akstiną pradėti ilgai atidėliotus darbus, stiprinančius Lietuvos valstybinės ir ES išorinės sienos apsaugą“, – sakė G. Nausėda.
2022-ųjų metų metiniame pranešime G. Nausėda įvertino ir pandemijos pamokas. Čia vėl pažiro kritika.
„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti. Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo neveiklumo priedanga. Dreifavimo be aiškaus plano. Vėlavimo įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – kalbėjo jis.
Prezidentas teigė, jog tiek visuomenės informavimas, tiek ir raginimas skiepytis vyko prastai.
„Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Jis kalbėjo, jog efektas buvo visai priešingas ir „COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“.
Bus atskleista svarbi detalė
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius Delfi papasakojo, koks yra metinių prezidento pranešimų žanras.
„Sakyčiau, kad šią tradiciją greičiausiai galima sieti net su monarchija, nes valstybės galva kreipiasi į Seimo narius, kaip į tautos atstovus, ir kartu – į visą valstybę. Apskritai Lietuvoje mes neturime tų viešųjų kalbų aiškios kultūros“, – sakė pašnekovas M. Baltrukevičius.
Jo teigimu, G. Nausėdos metiniai pranešimai pasižymi ilga apimtimi.
„Būdinga tai, kad net nėra kažkokių aiškių akcentų. Tada tos kalbos tampa tokios apie viską, bet kartu ir apie nieką“, – kalbėjo analitikas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius priminė, jog pernai metiniame pranešime G. Nausėda palietė labai daug temų.
„Būtent todėl kalbos akcentai tapo nelabai aiškūs, nelabai matomi. Atrodo, kad tematine prasme užmojai didžiuliai, bet pačiam prezidentui buvo sudėtinga sudėlioti akcentus. Galiausiai po ilgo pranešimo buvo sunku išskirti, ką prezidentas labiausiai norėjo pasakyti. <...>.
Kuo kalba ilgesnė, tuo net ir labiau reikia, jog tie akcentai būtų logiškai sudėlioti ir aiškūs. Ta paskutinė kalba itin eklektiška buvo. Pamenu, kad kai kurie kolegos politologai labai gerą išvadą pateikė, – realu, kad pranešimas rašytas skirtingų patarėjų ir nebuvo vieningo redagavimo“, – Delfi kalbėjo M. Baltrukevičius.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas teigė, jog šis metinis pranešimas bus puiki galimybė pradėti G. Nausėdos perrinkimo kampaniją.
„Iš to, ką prezidentas pasakys, kiek sau leis, galbūt galėsime dėlioti pirmus akcentus, ko tikėtis rinkimų kampanijoje.
Ir pasirinkimas bus – ar imtis labiau konfrontacinio stiliaus, ar kaip tik labiau apsimesti, jog neįvyko nieko labai ypatingo kalbant apie santykius su valdančiaisiais. Kiek „čekiukų“ skandalas bus paliestas. Gal iš prezidento net galime tikėtis, kadangi jį matome kaip jautrų kritikai politiką, kad bus spjauta valdantiesiems dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) klausimo“, – galimas temas vardijo M. Baltrukevičius.
Didžiausia intriga, anot jo, ar „čekiukių“ skandalo paliesti finansų ir kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys bus konkrečiai įvardinti kalboje.
„Tarkime, kreipimasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) buvo labai subtilus žingsnis. Prezidentas G. Nausėda konkrečiai ir „netarkuoja“ ministrų, bet neleidžia šio klausimo visiškai pamiršti visuomenei. Tikrai įdomu, ar jie kalboje bus paminėti pavardėmis, ar bus kalbama abstrakčiau“, – Delfi sakė M. Baltrukevičius.
Jis teigė netikintis, jog G. Nausėda šioje metinėje kalboje pasakytų apie dalyvavimą prezidento rinkimuose.
„Bet būtent tas kontekstas, kad galimai čia yra paskutinis jo metinis pranešimas [paskutinis penktasis G. Nausėdos metinis pranešimas bus skaitomas jau po 2024 metų prezidento rinkimų, aut. p.]. Taigi, čia viena iš tokių progų prezidentui – jis sulauks daug dėmesio, jam tai tikrai yra galimybė. Nemanau, kad [apie dalyvavimą kituose prezidento rinkimuose, aut. p.] bus tiesiogiai kalbama. Bet jam tai proga šiek tiek nubrėžti linijas ir jau po truputį pereiti link to kampanijos modelio“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas sakė, jog perrinkimo siekiantys prezidentai naudojasi skirtingais modeliais. Vieni elgiasi taip, tarsi rinkimų net nebūtų, – tiesiog ramiai dirba savo darbą, o kiti neignoruoja vykstančios rinkimų kampanijos.
„Labiausiai matysime iš tos kalbos – kiek jis sau leis būti aštrus, kiek užims gynybines pozicijas, kiek bus pasirinkta eiti toli ir aštriai“, – Delfi sakė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
