Dar pernai Migracijos departamentas nusprendė Baltarusijos aktyvistei O. Karač nesuteikti prieglobsčio, nes Valstybės saugumo departamentas pranešė apie jos ryšius su Rusijos žvalgyba. O. Karač pralaimėjo visus teismus, bet sėkmingai įstojo į Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą.
„Mane į koordinacinę tarybą pakvietė todėl, nes mūsų organizacija įtakinga. Dirbame su baltarusiais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Jau anksčiau buvo kalbama, kad taryba be mūsų organizacijos nėra visos sudėties“, – LNK žinioms sakė O. Karač.
Tokia naujiena itin nustebino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną.
„Kai Baltarusijos demokratinės opozicijos olimpe, būtent toks yra to darinio tikslas, turėti savo parlamentą, atsiranda žmonės, kurie yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, o tai reiškia, kad gali kovoti prieš Aliaksandrą Lukašenką, bet kita ranka dirbti su Rusijos spec. tarnybomis, tai yra keistokas veidas“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis svarstė, kodėl taip atsitiko.
„Šioje vietoje pradedi galvoti, ar čia projektas kažkieno, ar kodėl neatsiribojama nuo jos? Aiškiai ir konkrečiai atsiriboti nuo tokių veikėjų, pasakant, kad ne vieta jų yra tokiuose dariniuose ir panašiai. To norėtųsi daugiau išgirsti iš demokratinės opozicijos lyderių“, – savo poziciją LNK žinioms dėstė Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo ruožtu teigė, jog kyla klausimų su kuo yra Baltarusijos opozicija.
„Ar su Lietuva, kuri kaip ir Lenkija, kitos šalys bando jiems padėti, ar su Kremliumi. Toks klausimas natūraliai kyla, bet į jį turėtų atsakyti Baltarusijos opozicija“, – tikino M. Laurinavičius.
LNK žinios bandė gauti Sviatlanos Cichanouskajos atsakymą, tačiau panašu, kad Baltarusijos opozicijos lyderė komentuoti O. Karač patekimo į koordinacinę tarybą nepanoro.
Šį patekimą paviešinęs visuomenininkas Žilvinas Svitojus dėl to nesistebi.
„Jie supranta, kad yra ir kažkokių senų ryšių ir ji nenori, kad tie paskutiniai akcentai O. Karač karjeros būtų susiję ir su ja dar“, – kalbėjo visuomenininkas.
Jis taip pat nemano, kad O. Karač šiuo metu yra labai ypatinga, ar Lietuvai pavojinga.
„Aš nemanau, kad ji dar susijusi su kažkokiomis mums priešiškai nusiteikusiomis jėgomis. Jos desperacija yra susijusi su tuo, kad jai nebelabai yra, kur dėtis. Todėl ji iš principo ieško bet kokio kelio sau rasti palaikymą“, – įžvalgomis su LNK žiniomis dalijosi visuomenininkas Ž. Svitojus.
Pati O. Karač sako, kad pagrindinis jos tikslas yra padėti skriaudžiamiems tautiečiams.
„Manau, kad reikia daug aktyviau rūpintis baltarusiais, kurie pabėgo į užsienį ir jų problemomis. Nes žmonėms reikia lyderių, kurie jais rūpinasi, o ne šiaip kur nors tik pasirodo. S. Cichanouskaja neužsiima baltarusių klausimais Lietuvoje. Ji yra sutelkusi dėmesį į kitus klausimus. Tačiau koordinacijos taryboje yra ir didesnių S. Cichanouskajos oponentų nei mes, bet tai darbui netrukdo“, – tikino O. Karač.
Kad šioje taryboje gali būti įvairiausio plauko veikėjų, apžvalgininkų nestebina.
„Tai čia prieš savaitę, gal šiek tiek daugiau, Lenkijoje buvo atskleistas atvejis, kai viena iš Baltarusijos opozicijos veikėjų tiesiogiai dirbo Baltarusijos KGB. Ten ir daugiau tų atvejų yra“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Esą A. Lukašenkos priešai nebūtinai bus ir Kremliaus priešai.
„Visiškai akivaizdu buvo, kad dalis net ir tų, kurie ėjo į gatves ir rizikavo daug kuo, dalis jų buvo visiški Kremliaus rėmėjai, jiems tik A. Lukašenka buvo priešas“, – svarstė visuomenininkas M. Laurinavičius.
Nors politinio prieglobsčio Lietuvoje O. Karač neteko, ji vis tiek gali likti čia humanitariniu pagrindu, nes neabejotinai Baltarusijoje ji būtų persekiojama.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
