Lopata: aktyvumas nerealus
Apie rinkimus Lenkijoje Delfi kalbintas Seimo liberalas, politologas Raimundas Lopata svarstė, jog, opozicijai perėmus valdžią, šalies santykiai su Briuseliu švelnėtų, o vidaus politika būtų liberalesnė.
„Kiek supratau, valdantieji tikisi korekcijų. Bet jeigu situacija išlieka kaip yra, strateginiu žaidėju tampa kairieji – mažiausi, bet svarbiausi, – pastebėjo R. Lopata. – Jeigu laimi dabar opozicijoje esantys ir jie suformuoja Vyriausybę, be jokios abejonės, santykiai švelnės su Briuseliu, manau bus pokyčių ir vidaus politikoje liberalizavimo linkme. Ir, turbūt, greičiau spręsis nesutarimai su Ukraina – grūdų istorijos ir panašiai. Nesakau, kad bus lengviau, bet, turbūt, bus daugiau aiškumo, daugiau artumo.“
Politikas teigė, jog yra nustebęs dėl lenkų noro balsuoti rinkimuose: „Nustebino, panašu, labai didelis rinkėjų aktyvumas, kai kur siekiantis, aš taip supratau, 95 proc. Tai nerealūs skaičiai ir rodo tai, ką mes vadiname aukštu politizavimo lygiu. Rodo, kad politinio gyvenimo perspektyva rūpi lenkams.“
Skelbiama, jog bendrai piliečių aktyvumas rinkimuose buvo aukštas – maždaug 72,9 proc., rodo apklausos.
Landsbergis: mūsų partnerystė išgyveno ne vienerius rinkimus
Nepriklausomai nuo to, kas formuos vyriausybę Lenkijoje, ši šalis išliks strateginė Lietuvos partnerė, pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Į Lenkija bent Lietuva žiūri kaip į strateginę partnerę. Ir mūsų strateginė partnerystė yra jau pergyvenusi ne vienerius rinkimus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, ir partnerystė tęsiasi dešimtmečiais. Ji kyla iš bendro požiūrio, pirmiausia, aišku, į istorinę praeitį, bet kartu ir į geopolitinius iššūkius. Manau, kad iš ten mes matome kartu pavojus, kylančius iš Rusijos, pagalbos Ukrainai poreikį ir tai yra daugiau nei vieneri rinkimai, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo ministras.
– Bet kuriuo atveju, kad ir kokia vyriausybė susiformuos, grįš į tą patį geopolitinį kelią, kuris ir Lietuvai labai svarbus. Kad ir kokia vyriausybė bus, toliau tęsime strateginę partnerystę ir dirbsime kartu.“
Butkevičius: dar neaišku, kas formuos vyriausybę
Su tuo sutiko ir buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius: esą nepaisant to, kokią valdžią turės Lenkija, ji išliks Lietuvos strateginė partnerė.
„Jeigu tie patys, kurie dabar yra, mes jau žinom, kokie yra santykiai, koks bendradarbiavimas. O jeigu D. Tuskas formuos, jį kaip asmenybę aš pažįstu gerai, bet kitą sykį nulemia ir kokia yra komanda. Pas jį, sprendžiant klausimus, priešpriešinio nusistatymo nebūdavo. Gal tik norėdavosi, kad truputį greičiau būtų atsakymai iš Lenkijos tuo metu, kada sprendėm elektros sinchronizacijos klausimus“, – Delfi komentavo A. Butkevičius.
Jis pats sakė manęs, kad Lenkijos žmonės šalyje perrinks tą pačią valdžią. Bet pamatęs didelį rinkėjų aktyvumą esą pasvarstė, kodėl jis toks didelis.
„Ar dėl to, kad [rinkėjai] išreikštų pasitikėjimą valdančiajai daugumai, ar yra kitos priežastys. Faktorius, kuris mane paveikė, jog gali laimėti ir opozicija, kada išgirdau, kaip buvo agituojama dėl referendumo balsavimo. Valdančioji partija agitavo visuomenę pasisakyti už referendumą, ir kada pateikė informaciją, kad tik 40 proc. rinkėjų balsavo ir ėmėm biuletenius, supratau, kad, tikriausiai, ta dalis, kuri biuletenių neėmė, balsuos už opozicines jėgas“, – dėstė A. Butkevičius.
Kartu su rinkimais Lenkijoje vyko ir 4 klausimų referendumas: dėl Europos Sąjungos migrantų pasidalinimo schemos, dėl valstybės valdomo turto pardavimo, dėl sienos ateities Lenkijos pasienyje su Baltarusija ir dėl pensinio amžiaus didinimo iki 67 metų abiem lytims.
A. Butkevičiaus matymu, dabar dar negalima pasakyti, kas formuos valdžią Lenkijoje – esą daugiausiai balsų gavusi partija „Teisė ir teisingumas“ gaus galimybę sudarinėti vyriausybę, o jei nepavyks, tada teisė teks dabartinei opozicijai.
Raskevičius: tikiuosi, kad nueinančios valdžios neliks
Apie tai, kad opozicijai atėjus į valdžią Lenkija taps liberalesnė, feisbuke kalbėjo Seimo laisvietis Tomas Vytautas Raskevičius.
„Lenkijoje, panašu, opozicija turi realų šansą grąžinti kaimynus ant liberalios demokratijos ir teisės viršenybės bėgių. Nors tai tik porinkiminių apklausų rezultatai (apklausos lieka apklausomis), 72 proc. rinkimų aktyvumas, kurį sugeneravo didieji miestai, duoda vilties.
Lenkijos nueinanti valdžia dusino teismų ir žiniasklaidos laisvę, uždraudė abortus, skelbė „zonas be LGBT ideologijos“, gynė Europą nuo migrantų su vandens patrankomis ir tuo pačiu už kyšius tiem patiem migrantam pardavinėjo ES vizas, o galiausiai prieš rinkimus dėl grūdų pakišo Ukrainą. Labai tikiuosi, kad tokios valdžios Lenkijoje ryt neliks“, – reiškė viltį politikas.
Juknevičienė: esminiai rinkimai visai ES
Europos Parlamento (EP) narė, konservatorė Rasa Juknevičienė palinkėjo Lenkijai sugrįžti į europietišką kelią.
„Gaunu žinias iš Lenkijos – apklausos išėjus iš balsavimo rodo, kad laimi opozicinės partijos. Lenkijoje vyksta esminiai rinkimai visai Europos Sąjungai.
Paskutinėmis savaitėmis atrodė, kad Lenkijos valdantieji išeina iš proto. Kaltino ukrainiečius susidėjus su vokiečiais ir taip išdavus lenkus, kad didžiausios opozicinės partijos europinė politinė jėga EPP ir jos pirmininkas (mano viršininkas) yra Weber/Wagner group, jie patys, lenkų valdantieji, sukūrė ir ukrainiečių grūdų problemą.
Tačiau labiausiai pavojingas yra Lenkijos santykis su ES. Šis karas darėsi problema visiems aplinkui, ypač kai visai Europai ir pasauliui dabar labai nelengvas, net pavojingas metas.
Labai tikiuosi, kad prie Europos Tarybos vadovų stalo atsisės proeuropietiškas EPP premjeras. Tai būtų ir svarbus žingsnis link tęstinumo ES politikos karo Ukrainoje, ES plėtros atžvilgiu. Kodėl? Nes labai tikiuosi, kad antrai kadencijai liks būtent EPP šeimos atstovė Ursula von der Leyen. Jos lyderystė šiandien akivaizdi ir be galo svarbi, jos supratimas į vykstančius procesus labai panašus į mūsų.
Nuo šių rinkimų rezultato priklausys ir būsimo Lenkijos atstovo į Europos Komisiją skyrimas. Švelniai pasakysiu, kad dabartinis jų komisaras yra gerokai savotiškas…
Taigi, laukiam rezultatų, linkėdami Lenkijai sugrįžti į europietišką kelią. Per daug sudėtingas laikotarpis, kad kartu su Orbanu kas nors didelis purtytų ES ir iš vidaus.
P. S. Beje, dirbant EP dėl daugelio dalykų užsienio, saugumo, atminties politikos srityse labai glaudžiai bei sėkmingai dirbu ir su PiS MEPais iš ECR frakcijos“, – feisbuke dėstė R. Juknevičienė.
Maldeikis: lyderystė įmanoma tik su demokratine ir europine Lenkija
Apie rinkimų Lenkijoje svarbą rašė ir Seimo konservatorius Matas Maldeikis.
„Dabar regime Lenkijos atgimimą. Atgimimą, kuris vyksta visų pirma Europos Sąjungos pinigų ir JAV interesų dėka. Lenkams „krenta korta“ būti šio regiono lyderiais.
Tačiau nešti regiono lyderio dalią Lenkija gali tik būdama demokratinė ir europinė. Tik tokia Lenkija gali vienyti aplink save kitas regiono šalis, nes autokratinė tradicionalistinė Lenkija kaimynams kelia per daug istorinių klaustukų, jau nekalbant kad tai negali būti vienijantis veiksnys su kitomis regiono šalimis“, – feisbuke rašė politikas.
Šie rinkimai, pasak jo, yra „sveiko proto Lenkijoje pergalė.“
„Tai ir viso regiono pergalė. Dabar jau nuo pačios Lenkijos valios priklausys, kiek tokios lyderystės ji nori ir geba imtis.
Formatas tokiai lyderystei jau sukurtas. Tai Trijų jūrų iniciatyva. Jos tikslas išplėsti regioninį bendradarbiavimą įgyvendinant infrastruktūros projektus energetikos, transporto, skaitmenizavimo srityse, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp Europos Sąjungos ir JAV“, – tęsė M. Maldeikis.
Jo teigimu, šis formatas, esant politinei valiai, duos daug ekonominių pranašumų.
„Tuo pačiu tai labai svarbus besiformuojantis geopolitinis darinys, kuris, stiprėjant šių šalių ekonominiam tinklui , turi visas galimybes tapti svarbia geopolitine ašimi ir svarbia atsvara Rusijos imperijai. Tačiau visa tai gali realizuotis tik su sveika, demokratine Lenkija“, – pridūrė M. Maldeikis.
Istorinė rinkimų kova: daug lenkų balsavo ir Lietuvoje
Politologai dar prieš rezultatų paskelbimą rinkiminę kovą Lenkijoje vadino istorine. Lenkijos žmonių sprendimas svarbus ir Lietuvai. Kaip pranešė „LNK Žinios“, Lenkijos ambasadoje Vilniuje balsą rinkimuose norėjusių atiduoti lenkų netrūko.
Kelios minutės po vidurdienio sekmadienį vaizdas sostinėje pasikeitė kardinaliai – gatves užplūdo balsą rinkimuose norėję atiduoti lenkai.
„Atostogaujam Lietuvoje, norime pamatyti jūsų gražią sostinę“, – „LNK Žinioms“ sakė Lenkijos gyventojas.
Tuo pačiu – ir pareiga šaukia. Štai Vilniuje į rinkimus keliavo stiuardese dirbanti Lenkijos gyventoja Anna.
„Atskridau į Vilnių ir neturėjau kito pasirinkimo, kaip balsuoti čia – Lenkijos ambasadoje Vilniuje. Beje, pirmą kartą užsienyje“, – pasakojo ji.
Ambasadoje – apgultis, tad daugeliui tenka prisėsti ant sofos ir dar kartą pagalvoti apie pasirinkimą, tačiau prie balsadėžių atkeliavę sako, kad pasirinkimas priimtas jau seniai.
„Šiandien balsavau už tuos, kuriais pasitikėjau prieš ketverius metus – už Donaldą Tuską, nes dabartinė partija neatnešė nieko gero. Noriu, kad grįžtu tai, kas buvo daroma anksčiau, kad nebūtų mėtomi pinigai žmonėms veltui“, – pripažino Anna.
Manoma, kad rezultatas suskaldys šalį
„Už „Tvarką ir teisingumą“, nes tai krikščioniška partija, kuri garantuoja mums tradicinę ateitį ir teisingą, gerą žmonių gyvenimą, taip pat – autonomišką, nepriklausomą Lenkiją. Laisvą“, – sakė kitas „LNK Žinių“ kalbintas lenkas.
„Rinkausi pagal programą, kas ir už senjorus, ir už vaikus, bet svarbiausia – už tuos, kurie vykdo pažadus“, – komentavo kita balsuoti atėjusi Lenkijos pilietė.
Lietuvoje balsavo daugiau nei 60 proc. užsiregistravusiųjų, o tai yra beveik 500 žmonių.
„Aktyvūs žmonės rinkimuose. Galima palyginti su buvusiais prezidento rinkimais, tai šiandien matome, kad ateina daug daugiau žmonių“, – „LNK Žinioms“ komentavo Rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Jacek Jan Komar.
Politologai šiuos rinkimus jau dabar praminė istoriniais – tokių Lenkija nematė nuo Šaltojo karo pabaigos. Tikimasi ne tik istorinio rinkėjų skaičiaus, bet ir šalį suskaldžiusio rezultato.
„Mes valdysime Lenkiją patys – be Berlyno, be Maskvos. Šiandien esame vienintelis politinis darinys, kuris garantuoja, kad jūsų „ne“ bus išgirstas“, – rinkėjams žadėjo dabartinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
„Tai pergalė žmonių, kurie supranta, kad tai bus lenkų moterų ir vyrų pergalė, kurie po tamsių, liūdnų ir blogų metų supranta, kad reikia vėl kelti aukščiausias vertybes, vėl reikia atidaryti langus ir įleisti gryno oro. Turime nustoti gėdytis“, – teigė opozicinės „Piliečių platformos“ lyderis Donaldas Tuskas.
D. Tuskas – už Europą ir liberalias vertybes, J. Kaczynskis – už autonomišką ir krikščioniškų vertybių Lenkiją. Regionų ir kaimų žmonės palaiko dabartinį Lenkijos vicepremjerą, dar vadinamu šalies pilkuoju kardinolu, J. Kaczynskį, o štai kita pusė – už buvusį premjerą D. Tuską.
„Bijau, kad po rinkimų pabusiu tokioje Lenkijoje, kur propaguojami abortai ir LGBT“, – žurnalistams sakė vietos gyventoja.
„Tai, kas vyksta dabar, negali tęstis – mes tiesiog būsime vieni. Lenkija bus vieniša kaip 1939-aisiais, prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui“, – sakė kita pašnekovė.
Gentvilas: šansų, kad „Teisei ir teisingumui“ pavyks suformuoti vyriausybę – nedaug
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad preliminarūs rinkimų Lenkijoje rezultatai rodo, kad kaimyninės valstybės visuomenėje įvyko lūžis.
„Lūžis įvyko. Lenkijos visuomenė pamatė, kad teismų reforma, šalti arba blogėjantys santykiai su Europos sąjunga tikrai nėra tai, ko nori Lenkijos progresyvioji visuomenė. Jie koncentravosi, didesnę paramą suteikdami tai proeuropietiškai partijų daliai, kuri sudėjus gali turėti 51 proc., na o mandatais ir 58 proc. balsų galėtų formuoti vyriausybę“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Parlamentaras mano, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vyriausybę visų pirma pasiūlys suformuoti daugiausiai palaikymo susilaukusiai partijai – „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
„Prezidentas Duda, kuris konstituciškai duoda pavedimą formuoti vyriausybę, yra Kačinskio pastatytas ir proteguotas prezidento rinkimuose žmogus. Todėl, man atrodo, kad dabar bus ieškoma sprendimo, kad Duda siūlytų vis tik Kačinskio partijai „Teisei ir teisingumui“ formuoti Vyriausybę, duoti šansą pabandyti“, – sakė politikas.
„Tai čia bus iššūkis toms mažosioms partijoms „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“, ar jos nepasiduos pagundai persimesti į Kačinskio pusę“, – taip pat pažymėjo jis.
Visgi, E. Gentvilas mano, kad šansų, jog „Tiesei ir teisingumui“ pavyks suformuoti vyriausybę – nedaug.
Mazuronis: Lietuvai naudingiau, jei būtų išlikusi dabartinė dauguma
Savo ruožtu Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigia nesantis įsitikinęs, ar valdžios pasikeitimas Lenkijoje būtų naudingas Lietuvai.
„Nesu įsitikinęs, ar tai Lietuvai išeis į naudą, nes su šia dabartine Lenkijos valdančiąja dauguma, nepaisant visų jos problematiškų santykių tiek su Vokietija, tiek su Europos Sąjunga, Lietuva turėjo labai puikius santykius“, – Eltai sakė A. Mazuronis.
„Aš su viltimi žiūriu, kad pavyks išlaikyti esamą santykių lygį, bet, žinoma, reikės įdėti pastangų ir papildomos energijos tam, kad tie santykiai išliktų tokie, kokie yra ir su naująja dauguma, jeigu ji bus suformuota. Todėl, Lietuvai, man atrodo, būtų buvę naudingiau, kad dabartinė dauguma būtų išlikusi“, – taip pat pažymėjo jis.
Skvernelis: klausimas, kaip skirtingoms Lenkijos opozicinėms partijoms pavyks surasti sutarimą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad daugiausiai balsų surinkusi dabartinė valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ turės teisę bandyti suformuoti vyriausybę. Visgi, pasak jo, klausimas, ar tai L. Kačinskio vadovaujamai partijai pavyks.
„Yra išankstiniai duomenys, kurie būna Lenkijoje pakankamai tikslūs, tai, panašu, kad gali būti sunku laimėjusiai partijai suformuoti vyriausybę „Teisė ir teisingumas“, matyt, laimėjo. Klausimas, ar sugebės jie suformuoti vyriausybę, ar ne, bet tokią teisę jie turės“, – Eltai sakė politikas.
S. Skvernelis taip pat kelia klausimą, kaip pakankamai skirtingoms Lenkijos opozicinėms partijoms pavyks atrasti sutarimą tarpusavyje.
Opozicijos partijos galėtų formuoti vyriausybę
Lenkijoje sekmadienį vyko parlamento rinkimai. 21 val. vietos laiku (22 val. Lietuvos laiku) užsidarius balsavimo apylinkėms buvo paskelbta balsavusių rinkėjų apklausa.
Ją atliko „Ipsos“, o rezultatus skelbė „Polsat“, TVN ir TVP televizijos, rašo ELTA.
Apklausos rezultatai rodo, kad 36,8 proc. rinkėjų balsavo už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o 31,6 proc. – už „Piliečių koaliciją“ (KO).
Tuo metu 13 proc. rinkėjų balsavo už „Trečiąjį kelią“ (TD), kurį sudaro Lenkijos valstiečių partija (PSL) ir „Lenkija 2050“, 8,6 proc. – už „Naująją kairę“, 6,2 proc. – už kraštutinės dešinės „Konfederaciją“, o 2,4 proc. – už „Nepartinius vietos valdžios aktyvistus“ (BS), 1,2 proc. už „Lenkiją yra viena“ (PJJ), o 0,2 proc. – už kitas partijas.
Naujienų agentūra PAP skelbia, kad jeigu rinkimų rezultatai bus tokie, kaip apklausos rezultatai, tai valdančioji partija PiS turės 200 mandatų Lenkijos Seime. Nors ji ir būtų didžiausia partija Seime, tačiau turėtų mažiau nei 231 mandatą ir neužsitikrintų daugumos.
Apklausa rodo, kad „Piliečių koalicija“, didžiausia jėga opozicijoje, gautų 163 vietas Seime, „Trečiasis kelias“ – 55, „Naujoji kairė“ – 30, o „Konfederacija“ – 12 vietų.
Opozicijos partijos bendrai turėtų tiek mandatų, kad galėtų bandyti suformuoti vyriausybę. Jų vadovai išreiškė norą bendradarbiauti, kad pakeistų Lenkijai aštuonerius metus vadovavusią PiS, kuri siekia dar vienos pergalės.
PiS bandymus suformuoti vyriausybę gali apsunkinti tai, kad jokios kitos partijos išskyrus mažesniuosius partnerius iš „Jungtinės dešinės“ koalicijos neišreiškė noro bendradarbiauti.
Be aiškaus nugalėtojo Lenkija gali susidurti su politinių derybų laikotarpiu iki kol bus suformuota vyriausybė.
