Prancūzija po išpuolio iš karto padidino terorizmo grėsmės lygį.
„Tai nuosekli priemonė, atsižvelgiant į tai, kas stovi už šio išpuolio ir į tai, kad ši grupuotė kelis kartus bandė atakuoti Prancūziją“, – kovo 25 dieną kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad ir Lietuvos tarnybos turėtų būti kur kas atidesnės.
„Mes ir praeityje turėjome ne vieną atvejį, kai buvo Tadžikistano piliečiai dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, būtent dėl ryšių su ekstremistinėmis, teroristinėmis organizacijomis išsiųsti iš Lietuvos“, – praėjusią savaitę žiniasklaidai kalbėjo K. Budrys.
Pernai užsieniečių skaičius Lietuvoje pirmą sykį perkopė 200 tūkst., nors didžiausią dalį sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai, daugėja atvykėlių iš Vidurio Azijos. Kirgizų ir uzbekų skaičius pernai padvigubėjo. Laikini leidimai gyventi Lietuvoje šiuo metu išduoti daugiau nei 6 tūkstančiams Tadžikistano piliečių. O Vidurio Azijoje islamistinė veikla yra persimaišiusi su opozicine, nukreipta prieš ilgamečius tų valstybių režimus.
„Mes irgi labai atsargiai ir įdėmiai turėtume žiūrėti į pas mus esančias bendruomenes, kurios irgi yra išaugusios iš Vidurio Azijos valstybių. Jokiais būdais nereiškia, kad visi atvykę yra susiję su galimomis ekstremistinėmis veiklomis, to neteigiu. Tačiau rizikos veiksnys vienareikšmiškai yra“, – kalbėjo K. Budrys.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis savo ruožtu teigė, jog kas galėtų paneigti, kad iš Vidurio Azijos atvykusių asmenų radikalėjimas negali sukelti tokių pačių problemų ir Lietuvoje.
Tačiau koks yra tikrasis Lietuvoje esančių užsieniečių skaičius, panašu, kad nėra aišku. Mat prieš kurį laiką vykęs policijos reidas parodė, kad jie Lietuvoje sėkmingai ne tik gyvena, bet ir dirba tik neturintys leidimo.
„Galbūt kažkada jie buvo teisėtai atvykę, bet jau yra neteisėtai. Ir spėja išsiimti tas individualios veiklos pažymas“, – LNK žinioms sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Per vieną reidą Vilniuje įkliuvo net 6 užsieniečiai: du azerbaidžaniečiai, kirgizas, kazachas ir tadžikas. Visi Lietuvoje gyvena ir dirba neturėdami jokių leidimų. O dar vienam sulaikytam kirgizui Migracijos departamentas ne tik buvo panaikinęs leidimą, bet ir trejiems metams apskritai uždraudęs atvykti į Lietuvą. Esą užsienietis greičiausiai iš Lietuvos buvo išvykęs, kaip numato įstatymai.
Tačiau, kaip sakė E. Gudzinskaitė, niekam nežinant asmuo galėjo sugrįžti į Lietuvą iš, pavyzdžiui, Lenkijos ar Latvijos.
„Ir kol jis nebus aptiktas Lietuvoje, tol jis čia ir bus“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Seimo narys S. Skvernelis teigė, jog su saugumu Lietuvoje yra problema. Migracijos departamento vadovė tikino, jog tokios situacijos atskleidžia Šengeno sistemos netobulumą.
Kad per 30 dienų visi, kas neturi, ar kam leidimo galiojimas baigėsi, išvyktų iš Lietuvos, rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Jeigu žino užsieniečio gyvenamąją vietą, vyksta patikrinti. Jei ne, kas tam tikrą laiką tarnyba pasirinktinai stabdo ir tikrina automobilius. Tad kol nepakliuvai į reidą, tol gali daryti, ką nori.
„Ar vėliau, ar anksčiau jie vis tiek bus nustatyti“, – tikino VSAT atstovas LNK žinioms.
S. Skvernelis LNK žinioms sakė, kad pasiklausius tokių kalbų ramiai miegoti tikrai sunku.
Tokių patikrinimų šiemet buvo 44, per juos buvo nustatyta 19 užsieniečių, kurie pažeidė teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, dominuoja daugiau postsovietinės šalys, teigė VSAT atstovas.
O Migracijos departamentas praneša, kad vis daugiau užsieniečių departamento sprendimus skundžia teismui, kad Lietuvoje išloštų dar bent pusmetį.
Anot departamento, užsieniečiai piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, atvyksta į Lietuvą dirbti pavežėjais net neturi teisės.
„Negali tuo pagrindu gauti leidimo gyventi. Todėl ir sugalvojamos tokios visokios schemos, kad fiktyviai arba pusiau fiktyviai dirbti kažkur, tuo pagrindu turėti leidimą gyventi, bet iš tikrųjų savo tikrąją veiklą vykdyti pagal individualią veiklą, kaip pavežėjas“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Tikimasi, kad situacija pataisys bendra Šengeno erdvės kontrolės sistema. Ją tikimasi sukurti dar šiemet.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
