Nėra galimybių matyti bendrą vaizdą

Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Mantas Martišius, tikrai ne visi Rusijos gyventojai mato ir supranta Kremliaus skleidžiamą propagandą.

„Tie, kurie mato, turbūt galvoja, kad tai yra jų individualus atvejis, kad jų šeimos vyras buvo pašauktas į kariuomenę, išėjo kariauti ir žuvo. Tai nėra visuomeninės informacinės darbotvarkės dalis šis klausimas, nes Rusijoje visa medija yra valdoma. Aišku, galima rasti alternatyvių požiūrių, jeigu tu labai pasistengsi, bet yra sudarytos visos sąlygos, kad neatsirastų kolektyvinis pasipriešinimas šitam dalykui“, – kalbėjo jis.

Maskva

Pasak informacinių karų ekspertės Indrės Vareikytės, tai, ką paminėjo M. Martišius, yra kone pagrindinis ir esminis dalykas, esą šalyje tikrai yra sudarytos visos sąlygos, neleidžiančios matyti bendro vaizdo.

„Rusai nemato, koks yra bendras vaizdas – kiek yra žuvusių, kiek yra nukentėjusių. Čia gal aš palyginsiu su Kalėdomis. Ką tik teko skaityti, kad 30-60 žmonių per Kalėdas jaučiasi vieniši, nors socialiniuose tinkluose mums visiems atrodo, kad visi švenčia labai gražiai, kaip reklamose. Kodėl taip yra? Dėl to, kad mes nematome tų žmonių, nes jie nesigiria, kaip jie švenčia. Čia yra toks labai panašus dalykas, kad, kai yra eliminuota bet kokia galimybė pamatyti, kiek žmonių nukentėjo, kiek šeimų prarado savo žmonės – tu negali suprasti tragedijos masto ir negali suprasti reiškinio masto“, – aiškino pašnekovė.

Indrė Vareikytė

Ji pridūrė ir dar vieną labai svarbų dalyką, kurį turėtume suprasti visi.

„Man atrodo, kad mes labai klaidingai visada bandome suprasti Rusiją iš savo mąstymo perspektyvos, iš savo mentaliteto perspektyvų, iš savo demokratijos įgūdžių. Mums atrodo, kad mes to netoleruotumėme. Jau vien tai, kad Rusija pareiškė, kad motinos turės gimdyti daugiau vaikų, nes nebėra, ką siųsti į karą – normalioje Vakarų šalyje yra nesuprantama ir tai niekada neįvyktų, o, jeigu įvyktų, tai būtų traktuojama labai neigiamai. Kas yra su Rusijos visuomene, tai, kad tų demokratijos įgūdžių nėra. Juos nuo mažens mokino, kad didžiausia vertybė yra Rusijos didybė ir nesvarbu, kokia kaina ta didybė atsitiks“, – kalbėjo I. Vareikytė.

M. Martišius atkreipė dėmesį, kad galimybių demokratinių idėjų įsitvirtinimui Rusijoje tikrai buvo, tačiau, deja, tai neįvyko.

„Priminsiu sausio 13-tą, kada Maskvoje buvo apie milijonas žmonių išėję palaikyti Lietuvą. Tam tikrų tų įgūdžių buvo, bet jie labai greitai buvo pradėti naikinti ir, kaip sakoma, išnyko“, – tvirtino jis.

Indrė Vareikytė

Nerimą keliantis Putino pasitikėjimas savimi

Karo pradžioje buvo tikimasi, kad perversmas, paskatintas visų sankcijų ar ekonominio nuosmukio, Rusijoje įvyks greitai, tačiau, vis dėlto, iki šiol to nematyti. Štai V. Putinas kalba apie tai, kad nei Vakarų sankcijos, nei vykstantis karas reikalų šalies viduje nepaveikia, tad, žvelgiant į jo kalbas, galėtų atrodyti, kad problemų Rusijoje – tiesiog nėra. Vis dėlto, pasak I. Vareikytės, priešingas išvadas leidžia formuoti tam tikri dalykai.

„Kad problemų yra, rodo tas didesnis šou ir tolerancija nepatogiems klausimams, nes jų buvo išleista į eterį. Aišku, jie buvo surežisuoti, turbūt net nesiginčysime, bet jie buvo išleisti, kad neatrodytų, kad Putinas toks jau visai atitrūkęs nuo visuomenės ir, kad būtų parodyta, kad jis mato tuos kažkokius skaudulius ir pykčius. Tai, turbūt, buvo vienas iš būdų įtikinti žmones, kad jis turėtų ir galėtų eiti prezidento pareigas“, – aiškino ji.

Mantas Martišius

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį ir į dar vieną, nemaloniai nustebinusį dalyką.

„Turint mintyje, kad praėjusiais metais Putinas turėjo atsisakyti savo spaudos konferencijos, nes nebuvo labai ramios dienos ir labai ramus laikotarpis, šį kartą man atrodė, kad yra to pasitikėjimo savimi ir yra tikėjimo, kad, jeigu ne kare Ukrainoje, tai ilgalaikiame maratone laimėti yra įmanoma. Kas jam sukelia tą pasitikėjimą ir tą sarkastišką šypseną – tai, turbūt, ne veltui tuo pačiu metu sutapę Orbano veiksmai Europos Sąjungoje, taip pat reikia nepamiršti, kad mes gyvename ir vėl labai didelėje nežinomybėje, kas atsitiks šiais metais, kai mes turime tokį kiekį rinkimų. Rinkimai yra ne tik Putino, bet ir Trumpo, kur jau labai mažai abejonių yra ir labai daug šansų, kad jis laimės ir tada politika gali labai keistis iš esmės. Rinkimų mes turime daug ir pačioje Europos Sąjungoje, Europos šalyse – Vokietija, Prancūzija ir dar visa eilė šalių, kur mes bijome, kad gali ateiti gana proradikalios grupės į valdžią. Rinkimai bus ir pačioje Europos Sąjungoje, tai yra Europos Parlamentas persiformuos“, – kalbėjo I. Vareikytė.

Vladimiras Putinas

Pasak jos, artėjantis chaosas ir mintis, kad sprendimai bus priimami gerokai lėčiau, o gal apskritai atidedami – jau verčia nerimauti.

„Ukrainai toks pagalbos reikia greitai – čia ir dabar. Turbūt nereikia kartotis, kad yra svarbu, kad Ukrainai pagalba nešlubuotų, nes sekantis eilėje gali būti visas mūsų regionas. Čia mane nemaloniai nustebino, kad aš mačiau tą pasitikėjimą Putino, kad nesvarbu, kad Ukrainoje kare šiandien jis nelaimi, bet ilgalaikiame maratone aš matau tam tikrą pozityvumą, kad jis tikisi ar galbūt bent jau įsivaizduoja, kad jis galėtų laimėti, trūkinėjant tai politinei vienybei“, – teigė informacinių karų ekspertė.

Viktoras Orbanas

Iškreipta Putino realybė

Deja, tačiau tenka pastebėti, kad ir patys Vakarai kuria tam tikras teigiamas iliuzijas Kremliui. Pastarąjį mėnesį Vakarų žiniasklaidoje nuolat matomi pranešimai apie tai, kad Ukrainai kare nesiseka, o galbūt ji net ir pradeda pralaiminėti. Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. M. Martišiaus, tokia informacija taip pat gali būti viena iš priežasčių, kuria pasinaudodamas Putinas šiemet išdrįso surengti savo spaudos konferenciją.

„Praeitais metais, jeigu mes būtume kalbėję maždaug tokiu metu, tai naratyvas, kuris buvo globalioje žiniasklaidoje, buvo maždaug toks: Ukraina atsiėmė Chersono ir Charkivo sritis, Ukraina paprašė ginkluotės, jai bus suteikia sunkioji ginkluotė ir ji tada pralauš rusų pasipriešinimą, ir vos ne atsiims Krymą. Tą kalbėjo netgi aukšto rango JAV generolai. Kremlius – panašu, kad buvo to labai išsigandęs ir labai stipriai tuo patikėjęs, nes galvojo, kad taip ir bus – viskas bus duota ir ukrainiečių kariuomenė iš tikrųjų pralauš rusų pasipriešinimą. Bet taip neįvyko. Pasirodė, kad buvo duota per mažai, ne laiku, rusai įsitvirtino ir sugebėjo atsilaikyti. Automatiškai, iš dabartinės pozicijos, Putinui atrodo, kad viskas – jie atsilaikė ir dar tikisi, kad ateities perspektyva yra jiems palanki“, – aiškino M. Martišius.

Vladimiras Putinas

Jo teigimu, svarbu pasakyti ir dar vieną dalyką.

„Putinas kartas nuo karto mato tokią realybę, kokią jis nori pamatyti, bet ne tokią, kokia ji yra. Prieš 2 metus jis matė, kad per 3 dienas paims Ukrainą. Dabar jis mato, kad ateitis jam bus palanki, dėl to, kad ateis Donaldas Trumpas. Bet tai yra ne faktas. Pirmas dalykas, nėra faktas, kad ateis Trumpas, nes rinkimai dar neįvyko ir net jeigu laimės Donaldas Trumpas – dar nereiškia, kad JAV iš karto susivynios meškeres ir išeis iš to konflikto, nes, pavyzdžiui, Trumpas yra pakankamai narcizas politikas, kad jis būtų prezidentu pralaimėtoju. Donaldas Trumpas visą laiką paišydavo savo, kaip nugalėtojo vaizdą, tai jis gali kaip tik padidinti paramą, o ne ją sumažinti ir Ukrainai nebūtinai bus viskas taip blogai“, – kalbėjo pašnekovas.

Mantas Martišius

Pasak jo, vertėtų atsigręžti ir į Rusijos ekonominę situaciją.

„Pavyzdžiui, naftos kainos lėmė, kad jie dar gali išsilaikyti, bet ten yra labai rimtų problemų. Jeigu pasaulinės naftos, pavyzdžiui, kainos kris – vėl bus problemos. Taip, kad Putino tam tikras mintis reikėtų vertinti kaip bravūrą, bet ne kaip realybę, kad horizonte yra tik šviesūs debesys ir jokių audrų jo nelaukia“, – teigė M. Martišius.

Ne visada norai sutampa su realiomis galimybėmis

Nors tiek pats V. Putinas, tiek D. Trumpo šalininkai viliasi, kad jo atėjimas į JAV prezidento postą gali iš esmės pakeisti visus reikalus, M. Martišius atkreipė dėmesį, kad ne viskas priklauso vien tik nuo prezidento norų.

„Trumpas ateis prie šachmatų lentos, kurios figūros jau yra pajudintos ir žaidėjų yra gerokai daugiau negu vienas ar du. Ne viskas priklauso nuo JAV prezidento valios ar norų. Mes nežinome, pavyzdžiui, kokia toliau bus Kinijos pozicija Taivano atžvilgiu – ar ji bandys užimti tą salą kariniu būdu, ar ne. Konfliktas gali kilti. Mes negalime pasakyti, kad, pavyzdžiui, Rusija klausys to, ko Trumpas nori, nes, jeigu Trumpas iškels tokias sąlygas, kurios bus nepriimtinos Rusijai – ji gali atsisakyti jas vykdyti ir toliau kariauti. Čia yra daugybė nežinomųjų“, – teigė jis.

Rusijos karas prieš Ukrainą

Tačiau vieną dalyką, pasak M. Martišiaus, nuspėti galima.

„Greičiausiai, iki Rusijos prezidento rinkimų Rusija neskelbs dar papildomos mobilizacijos. Vėliau, po rinkimų, yra didelė tikimybė, kad Rusija gali bandyti mobilizuoti dar daugiau žmonių, vien tam, kad iki lapkričio mėnesio, per 2024-tų metų vasarą, pasiekti kažkokius teritorinius laimėjimus, kad prie derybų stalo turėtų geresnes pozicijas. Toks dalykas tikrai gali atsitikti, bet, vėlgi, čia yra Rusijos norai. Rusija norėjo ir Ukrainą užimti per 3 dienas, bet nepavyko. Tai gali nesutapti su jos galimybėmis“, – aiškino M. Martišius.

Trumpas ir Putinas

Tiesa, pasak pašnekovo, pavojus, kad prie derybų stalo gali sėsti tik dviejų valstybių vadovai, tarp kurių nebūtų net Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – išlieka.

„Mes turime pripažinti vieną paprastą dalyką – ilgą laiką Ukraina karinėje paramoje buvo išimtinai priklausoma nuo Vakarų: degalai, amunicija, žvalgybinė informacija, finansinė parama – viskas ėjo iš Vakarų ir, aišku, jeigu tu nutrauktum tuos ryšius – Ukraina neturėtų tokių pačių pajėgumų kaip Rusija, kad galėtų tęsti savo pasipriešinimą. Teoriškai, už nugaros gali įvykti toks dalykas, bet, vėlgi, yra ir kitas variantas. Taip, kad visiškai be Ukrainos ir neatsižvelgiant į Ukrainos norus būtų susitarta – mažai tikėtina vien dėl to, kad čia yra daugiau žaidėjų įtraukta, ne vien Amerika. Yra Europa. Ar ji sutiks su, pavyzdžiui, tokiomis nuolaidomis Rusijai, su kuriomis sutiks Amerika?“, – kėlė klausimą jis.

Taigi, pasak M. Martišiaus, nors rizikos išlieka, vis dėlto, susitarimas turės įvykti tarp daugiau dalyvių.

Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale: