Viena iš priežasčių, atvedusių į Sovietų sąjungos griūtį vadinama JAV sprendimas riboti sovietų galimybes gauti pažangių technologijų, taip pat mažinti sovietų naftos ir dujų kainas. Panašias ir dar griežtesnes sankcijas Vakarai įvedė Rusijai pernai. Bet kitaip nei Sovietų sąjunga, dabartinė Rusija dėl sankcijų nebyra.
„Turbūt dėl paprastos priežasties – todėl, kad rusai parodė gan gerą sugebėjimą išsisukti šioje situacijoje“, – LNK žinioms sakė Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus.
Nuo šiemet rusai vėl planuoja ekonomikos augimą, netgi didesnį, nei ekonomika smuko pernai, paskelbus sankcijas.
„Iš dalies galima sutikti, kad tikrai rusai prisitaikė. Ir ne tik naftos produktuose, dujose. Bet ir puslaidininkiuose“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Nuo praėjusio gruodžio Vakarai įvedė kainų lubas rusiškai naftai – pagrindiniam Rusijos pajamų šaltiniui. Ir nustatė, kad Vakarų tanklaiviai negali plukdyti rusų naftos, jeigu ji kainuoja daugiau nei 60 dolerių.
Dabar, praėjus metams, akivaizdu, jog kainų lubos neveikia – rusai savo naftą parduoda už normalią rinkos kainą – po daugiau nei 80 dolerių.
„Taip tęstis negali. Nes 90 dolerių už barelį yra ta kaina, kuri rusus tenkina. Ir jie taip gali finansuoti karą toliau“, – pabrėžė D. Kreivys.
Leidinys „Financial Times“ skelbia, kad šiais metais rusų naftos tiekimas padidėjo 50 procentų.
„Šiaip tas naftos ir dujų sektorius sudarydavo apie 80 procentų Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis ir dabar sudaro apie 80 procentų BVP“, – skaičius LNK žinioms pateikė A. Bartkus.
Rusai tiesiog pradėjo savo naftą plukdyti nebe Vakarų šalių tanklaiviais, todėl ir Vakarų nustatyti kainų ribojimai nėra aktualūs.
„Jie pasistengė pasiūlyti visas šias paslaugas ganėtinai pigiai. Dėl ko Indija neatsisakė šios paslaugos. Taip pat kitos šalys: Turkija, Kinija lygiai taip pat sėkmingai yra apsirūpinusios rusiška nafta“, – pabrėžė VU docentas A. Bartkus.
Kinija dabar statosi gigantiškas naftos ir dujų saugyklas, o rusams padėjo Saudo Arabijos sprendimas mažinti naftos gavybą. Dėl to pabrango visa pasaulio nafta.
Netgi Europos šalys toliau moka rusams pirkdamos degalus iš rusiškos naftos. Nors pirkti tiesiogiai yra uždrausta.
„Didžiulis kiekis rusiškos naftos plaukia į Indiją, ten nafta yra perdirbama ir produktai dyzelinio kuro pavidalu yra parduodami ir Europoje“, – aiškino energetikos ministras D. Kreivys.
Europa dviprasmiškai atrodo ir dėl rusų dujų. Pernai buvo daug skambių pareiškimų, kai Europos Sąjunga (ES) ryžosi gyventi be dujų, kurias „Gazprom“ tiekia vamzdynais. Dabar rusų dujos į Europą plaukia laivais. Pusę visų Rusijos suskystintų dujų nuperka ES, pagrindiniai terminalai Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje.
„Gali dujų ateiti iš JAV, Kataro, visur kitur, kas pilnai patenkintų šį poreikį. Bet ne, imama rusiška. Nes po kažkokiais kilimais, su kažkokiomis nuolaidomis Rusija sutarė tas dujas patiekti“, – teigė energetikos ministras D. Kreivys.
Rugpjūčio mėnesį beveik pusė visų Rusijos gamtinių išteklių pirko Kinija, Indija – 24 procentus, Turkija – 17 procentų, o ketvirta didžiausia pirkėja yra ES – pirko 11 procentų viso rusų iškastinio kuro.
Anot VU docento A. Bartkaus, Vakarų sankcijos gali turėtų netgi priešingą efektą – rusai prisitaikys gyventi be Vakarų.
„Jie yra per metus atgavę visą tai, ką buvo praradę. Ir yra panašu, kad net išėję į augimą, kuris jau bus savotiškai prisitaikęs prie naujos realybės, kada sąryšiai ir saitai su visu Vakarų pasauliu bus kaip įmanoma labiau minimizuoti“, – svarstė LNK žinių pašnekovas A. Bartkus.
Anot jo, sankcijos sukėlė daug problemų rusams, tačiau jie vis tiek uždirba pelno iš savo žaliavų. Tik nebe tiek daug, kiek uždirbdavo parduodami Europai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
