„Nuotaikos yra labai įvairios. <...> Oro pavojaus signalai, kurie čia yra jau tapę kaip rutina – per dieną vienas ar du. Tada vėliau pranešama, kad skrido kokia nors sparnuota raketa.
Prieš kurį laiką buvo pažeistų pastatų, paskutiniu metu – raketos buvo numuštos. Odesa yra miestas ir toliau yra vadinamame kariniame stovyje – veikia komendanto valanda, dabar jau ji pavėlinta“, – LNK pasakojo A. Medalinskas.
Jis teigė, jog po 100 karo dienų žmonės jau norėtų ir truputį atsipalaiduoti.
„Bet toli gražu ne viskas leidžia tai daryti“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas.
A. Medalinskas teigė, jog kiekvienas oro pavojus vis dar sukelia nejaukumo jausmą.
„Kas čia žino, kaip gali būti. Tada išeina į miestą, pamatai labai didžiulį miestą, labai daug žmonių, pastatų. Ir pradedi galvoti – kokia tikimybė yra, kad pataikys būtent čia“, – LNK sakė pašnekovas A. Medalinskas.
Jungtinės Tautos (JT) pareiškė, kad šis karas greitai nesibaigs. MRU politologas A. Medalinskas LNK teigė, jog vėl pastebimas Rusijos kariuomenės išsikvėpimas.
„Karas gali užsitęsti. Dabar jau matosi, kad Rusija vėl išsikvepia, negali paimti net ir Sjeverodonecko miesto, kurio kontroliuoja apie 80 procentų. Ten vyksta gatvės mūšiai, aplink atskirus kaimus, vietoves šalia. Taigi, dar toli gražu iki Lysyšansko paėmimo. Vadinasi, net Luhansko srities negali paimti pilnai, jau nekalbant apie Donecko sritį“, – įžvalgomis dalijosi politologas A. Medalinskas.
O ukrainiečiai kontratakuoja – Charkivo, Chersono srityse.
„Matysime viską gerai po gero mėnesio, kai atvyks vakariečių (skirta, aut. p.) toliašaudė, ar vidutinio nuotolio karinė technika. Ir kai Ukraina įgaus šių ginklų. Iš tikrųjų labai stebino labai lėtas vakarų įsivažiavimas tos ginkluotės tiekime.
Nes jeigu ji būtų tiekta anksčiau, tai ukrainiečiai nebūtų praradę tiek teritorijų, kiek prarado. Dabar prarado apie 20 procentų teritorijos“, – kalbėjo politologas A. Medalinskas.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę interviu LRT radijui teigė, jog vakarų neryžtingumas ir trypčiojimas tik įkvepia Vladimirą Putiną. A. Medalinskas teigė, jog ukrainiečiai nėra nusivylę vakarais.
„Jeigu nebūtų ekonominės, finansinės pagalbos, tai valstybės ekonomika jau būtų sugriuvusi. Nieko keista, vyksta karas. Kai pradedi kalbėti apie objektyvius kriterijus, tai žmonės nusiramina. Bet, aišku, nerimo yra, nepasitenkinimo irgi yra. Kalbant su vakariečiais irgi visada pasakau vieną dalyką – kokie yra jų lėtų sprendimų kaina – kiekvieną dieną žūsta žmonės“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kodėl vakarų ginkluotė Ukrainą pasiekia taip lėtai, MRU politologas A. Medalinskas svarstė, jog pradžioje nebuvo tikimasi, kad Ukraina atsilaikys.
„Ir toliau vakarai klausė, ką sakys Rusija ir dėl to taip reguliavo ginkluotę, kad siunčiama būtų tik lengvoji. Vėliau vakarai irgi klausė, ką sakys Rusija, nes pastaroji grasino, kad atakuos karinius konvojus, bet įsidrąsino ir ginklus tiekė. Esminė baimė – neįsivelti į karą į Rusiją.
Bet problema tame, kad vakarai patys sau buvo nubrėžę raudonas linijas, kurių bijojo perlipti. Bet vis perlipa ir jokio pasaulinio karo su Rusija nėra“, – kalbėjo jis.
Politologas A. Medalinskas LNK teigė, jog dalis vakarų būtų patenkinti, jei būtų pasiekta taika – net ir Ukrainai paaukojus dalį teritorijų.
„Nes tų šalių ekonomikoms sankcijos ir kiti dalykai muša pakankamai stipriai. Ir dėl to būtų geresnė situacija, bet nepagalvojama, kad tokia taika nebūtų ilgalaikė, tai būtų tik tol, kol V. Putinas atgautų jėgas. Nes jis pats save yra įvaręs į kampą, nori šį karą laimėti, karą, kurio neįmanoma laimėti. Tai yra problema“, – LNK sakė politologas A. Medalinskas.
MRU politologas sutiko, jog derybos dėl karo vyks, tik kol kas nėra aišku, kokiomis sąlygomis – kas bus derybų stiprioji pusė.
„Ar ta sąlyga ukrainiečių, kad kol prasidės derybos, Rusija turi palikti tas Ukrainos teritorijas, kurias užėmė po vasario 24 dienos, ar tai bus priimtina, kaip derybų sąlyga. Nes ką dabar Rusija daro – ji stengiasi aneksuoti šias teritorijas ir dar daugiau. Kam jiems reikia aneksuotų teritorijų? Vienintelis paaiškinimas – tada pradeda veikti branduolinio ginklo panaudojimo koncepsija, kurią Rusija pati sau sukūrė.
Ji sako, kad branduolinis ginklas gali būti panaudojamas tik tada, kai kėsinamasi į jos teritorinį vientisumą. Taigi, bus aneksuota teritorija ir jei kažkas bandys ją atsiimti, rusai sakys, kad yra pažeidžiamas jos teritorinis vientisumas, pradės grasinti branduoliniu ginklu. Ir vėl tada matysime reakcijas vakaruose“, – svarstė MRU politologas A. Medalinskas.
Visą LNK pokalbį su A. Medalinsku žiūrėkite čia:
