Po rinkimų Donaldo Tusko partija – antroje vietoje, bet Lenkijoje jam – ovacijos lyg naujam premjerui.
„Daug metų esu politikoje, sportuoju. Niekada gyvenime taip nesidžiaugiau užėmęs antrą vietą. Lenkija laimėjo, laimėjo demokratija. Mes pašalinome juos iš valdžios“, – rinkimų įkarštyje kalbėjo „Piliečių platformos“ lyderis D. Tuskas.
J. Kačinskis irgi pareiškė – mes laimėsim, nors jo partijai „Teisė ir teisingumas“ gali tekti veikti iš opozicijos.
Santykiai su Lietuva
„Esame valdžioje ar opozicijoje, savo politinį projektą mes įgyvendinsime ir neleisime, kad Lenkija būtų išduota“, – teigė J. Kačinskis.
Suskaičiavus visus Lenkijos parlamento rinkimų balsus, skelbiama, jog valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ pelnė didžiausią gyventojų pasitikėjimą, bet daugumą parlamente, panašu, sudarys opozicija.
„Lenkams atsibodo, atsibodo ši valdžia ir ji pasakė, kad nori didelių pokyčių“, – komentavo „Trečiojo kelio“ atstovas Stanislavas Zakročimskis.
Norint formuoti naują vyriausybę, reikės koalicijos. O į koaliciją su J. Kačinskiu nelabai kas nori.
„Iš principo Lenkijoje po mėnesio keisis valdžia, – vertino signataras, advokatas Česlavas Okinčicas. – Kažkas su jais („Teise ir teisingumu“ – Delfi) neis, nors buvo daug spekuliacijų, kad kraštutinė konfederacija jungsis prie jų.“
Prezidentas Andžejus Duda greičiausiai paves dabartiniams valdantiesiems bent bandyti formuoti vyriausybę.
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai tikisi, kad Lenkija nepanirs į nestabilumo laikotarpį.
„Mūsų strateginė partnerystė yra jau pergyvenusi ne vienerius rinkimus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, ir partnerystė tęsiasi dešimtmečiais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Kaip buvęs premjeras galiu pasakyti: man irgi užtruko formuoti vyriausybę, bet tai – demokratija. Net jei lenkams užtruks, nematau sunkumų“, – dėstė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinš.
Jei premjeru taps D. Tuskas, Lietuva jam turėtų priminti praeities klaidas, jog per mažai dėmesio skyrė geriems santykiams su Lietuva, ignoravo Rusijos grėsmes, teigė signataras Č. Okinčicas.
„Per mažai dėmesio skyrė aplamai tam visiems rytų klausimams. Bendradarbiavimas su Lietuva turi išlikti intensyvus“, – pažymėjo pašnekovas.
Procesai pasibaigus rinkimams
Lenkijos parlamento rinkimuose balsavo rekordiškai daug žmonių – 72 proc.
Suskaldytą visuomenę dar labiau skaldė šie rinkimai: D. Tuskas su J. Kačinskiu vienas kitą vadino egzistencine grėsme Lenkijai.
„Vyko pilnai, ir aš buvau to liudininku, kur šeimose buvo karštos diskusijos ir net vaikai su tėvais kartais nekalbėdavo“, – „LNK Žinioms“ komentavo Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
D. Tusko vyriausybė greičiausiai atšauktų teismų reformas, dėl kurių Briuselis įšaldė paramą Lenkijai, pokyčiai lauktų visuomeninės lenkų žiniasklaidos. Pastaroji, anot Punsko valsčiaus viršaičio, tapo vienos partijos televizija.
Prieš rinkimus Lenkiją purtė protestai dėl to, jog šalis esą tolsta nuo demokratijos.
„Jie visi praktiškai vyko ne dėl ekonominių reikalavimų, bet visi vyko dėl politinių reikalavimų“, – pabrėžė V. Liškauskas.
Neabejojama, jog, dirbant D. Tusko vyriausybei, gerėtų Lenkijos santykiai su Europos Sąjunga.
„Lenkija grąžins sau autoritetą Europos Sąjungoje, ir kartu Lietuva ir Lenkija galės daug padaryti bendriems sprendimams, o ypač pagalbai Ukrainai“, – kalbėjo Č. Okinčicas.
Savo rinkimų kampanijai dabartiniai lenkų valdantieji pajungė finansus – pensininkai gavo papildomų lėšų. Su rinkimais sietini ir vieši kariuomenės manevrai pasienyje su Baltarusija – į vienus buvo pakviestas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Teisės ir teisingumo“ partija nenori, kad Lenkijoje pasikartotų Buča ar Mariupolis, o D. Tuskas norėjo išjuokti šią grėsmę“, – viešėdamas pasienyje pareiškė premjeras Mateušas Moraveckis.
Dabar intriga – ne tik bręstanti valdžios kaita Lenkijoje. Net praradęs valdžią J. Kačinskis bent dalį jos gali išsaugoti – nuo pat pradžių jis buvo kritikuotas dėl valymų ministerijose, kad sodina sau lojalius.
Kita vertus, be valdžios grės ir teisinės problemos, neatmetama, kad po auditų kai kuriems pastarojo dešimtmečio lenkų politikams gali grėsti kalėjimas. Skandalai ėmė ryškėti dar prieš rinkimus, pavyzdžiui, kad lenkų valdžia už kyšius dalijo vizas migrantams.
Duchnevičius: vienvaldystės greičiausiai nebus, teks tartis
Apie rinkimus Lenkijoje kalbintas Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigė, jog rezultatai nėra stebinantys.
„Mes jau eilę metų, per paskutinę kadenciją ir prezidento rinkimuose, matėme, kad Lenkija yra padalinta per pusę – vieni yra dabartinės valdančiosios partijos rėmėjai, kiti, turbūt, opozicijos rėmėjai. Opozicija, aš turiu omeny, liberali pilietinė platforma ir naujoji kairė, ir dar kai kurios liberaliosios jėgos. Manęs asmeniškai [rezultatai] nenustebino, buvo tik klausimas, kurie minimalią persvarą pelnys. Mes matome, kad dabar opozicija turi minimalią persvarą ir jie, turbūt, galėtų formuoti valdančiąją daugumą“, – dėstė meras.
Jo matymu, „Teisei ir teisingumui“ tai – sudėtingas laikotarpis, nes jų galimi partneriai „Konfederacija“ nerenka tiek balsų, kiek reikėtų norint sudarinėti daugumą.
„Jeigu valdantieji ir norėtų, jie turėtų derėtis su kažkuo iš opozicijos, kas, mano nuomone, yra labai sudėtinga“, – vertino R. Duchnevičius.
Kaip, pasikeitus valdžiai Lenkijoje, keisis jos ir Lietuvos santykiai?
R. Duchnevičius teigė, jog į šį klausimą atsakyti sudėtinga. Tiesa, politikas pastebėjo, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra pagerėję, užsienio gynybos, regiono saugumo klausimai tampriai sprendžiami. Anot jo, būtų gerai, kad atėjusi nauja valdžia Lenkijoje nedarytų klaidų užsienio politikoje, kurias esą darė anksčiau.
„Tikrai norėtųsi, kad tai vystytųsi tik į priekį ir neitų kažkur atgal“, – išreiškė viltį pašnekovas.
„Nors santykiai tarp valstybių yra geri, bet Lenkijos Užsienio reikalų ministerija nemato realaus vaizdo, kuris egzistuoja pas mus valstybėje“, – pridūrė R. Duchnevičius.
Lenkijos prezidentas A. Duda – buvęs J. Kačinskio žmogus, bet jis, net jei į valdžią ateitų dabartinė opozicija, mero nuomone, galėtų išlikti diplomatiškai nešališkas.
Kita vertus, įmanomi nesutarimai.
„Prieš tai jiems pasisekė, nes buvo tokioje vienvaldystėje, dabar jie iš tos vienvaldystės išeina ir jiems reikės tartis“, – vertino R. Duchnevičius.
Visą „LNK Žinių“ interviu su juo galite rasti čia:
