Kurį laiką to nedaręs, V. Putinas vėl pažėrė grasinimų Baltijos šalims, neva šios šalys engia rusakalbius.

„Jeigu jie vykdys tokią politiką prieš žmones, kurie norėjo gyventi toje, ar kitoje šalyje, kurie ten dirbo, kūrė vertę... Jeigu jie elgsis su jais kaip su kiaulėmis, tada patys susidurs su kiaulyste“, – antradienį pareiškė V. Putinas.

Jo žodžiais, Baltijos šalys ir Ukraina – tie patys naciai. Jis dar atskirai pagrasino Latvijai. Dabar Latvijos rusai turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą, kitaip gali būti išsiųsti į Rusiją.

Anot V. Putino, jeigu latviai engs rusus, patys pajus panašų jausmą.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad nei latvių politika, nei V. Putino politika nėra naujiena.

„Tie grasinimai ne pirmus metus, kaip ir pokyčiai švietime Latvijoje irgi jau daug metų yra įvedami. Čia nėra jokios naujienos“, – LNK žinioms tikino ministras.

O iš Lenkijos skamba perspėjimas, kad Rusija jau po trejų metų gali būti pasirengusi atakai prieš NATO. Lenkijos prezidentui pavaldaus Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera sako, kad NATO rytinio flango narės galimai konfrontacijai turi būti pasirengusios po trejų metų.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sako, kad toks lenkų vertinimas neatitinka realybės.

„Tai turi atitikti tam tikras realijas. Nes mes kalbame ne apie spėliones, o galimybes Rusijai atstatyti savo pajėgumus“, – tvirtino A. Anušauskas.

Arvydas Anušauskas

Anot jo, rusai per trejus metus neatkurs to, ką praranda Ukrainoje.

„Atstatymui laikas, įvairių ekspertų vertinimais, bet vidutinis – pasibaigus karui penkeri metai“, – LNK žinioms sakė A. Anušauskas.

Bet priešingai kalba valdančiosios konservatorių partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kuris sako toliau perspėjantis apie bręstančią egzistencinę grėsmę.

„Kalbant apie besikeičiantį etapą, kuris gali būti, kad besiformuoja, per tą riziką aš įspėju. Manau, kad tai yra atsakinga“, – kalbėjo jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda G. Landsbergio perspėjimus siejo su rinkimais, ragino didinti finansavimą gynybai.

„Jeigu mes matome dramatišką saugumo situaciją, tai biudžete ji turėtų atsispindėti“, – savo poziciją dėstė Seimo opozicijos atstovas Saulius Skvernelis.

Opozicijai nesuprantami konservatorių manevrai. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas patenkintas dabartiniu Lietuvos gynybos finansavimu.

„Keista, bet krašto apsaugos ministras nei kartą Seimo tribūnoje nekabėjo apie tai, kad trūksta asignavimų“, – stebėjosi opozicijos atstovė parlamente Rasa Budbergytė.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ragina ieškoti papildomų pinigų gynybai.

„Jeigu mes sutariame, kad ta situacija yra kintanti ir jai reikia pasiruošti. Aš ir kviečiu tą dabar padaryti. Pageidautina, kad tai būtų daroma tvariais būdais. Kitaip tariant, nedidinant skolos“, – pabrėžė jis.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

Tačiau užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kalba kaip stebėtojas, o ne vienas iš valdžios lyderių.

„Užsienio reikalų ministras pradėjo skleisti paniką visuomenėje, valstybėje, kalbėdamas apie tai, kad yra padidėjusios grėsmės“, – savo poziciją išsakė socialdemokratė R. Budbergytė.

Netgi ir valdančiojoje koalicijoje veikiantys liberalai ragina ne tik konservatorius, bet ir prezidentą G. Nausėda susėsti ir sutarti dėl gynybos.

„Norėčiau, kad ir Valstybės gynimo taryba (VGT) susėstų ir pergalvotų savo požiūrius ir pateiktų vieningą požiūrį. Tie iššūkiai yra labai neraminantis“, – dėstė liberalas Eugenijus Gentvilas.

NATO žvalgyba skelbia, kad Ukrainoje reikšmingų nuostolių patiria tik Rusijos sausumos pajėgos, o aviacija ir laivynas nukentėjo mažiau. Be to, rusai pritaikė ekonomiką karui, nepaisant sankcijų gaminasi ginklus.

„Kol kas jie nepasiekė to lygio, kad galėtų kompensuoti visus patiriamus nuostolius, vis tiek jų pajėgumas mažėja“, – tikino krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

NATO žvalgybos ir vadų teiginiai ne tokie bauginantys, kaip užsienio reikalų ministro G. Landsbergio. NATO nekalba, kad Rusija neišvengiamai puls, bet kad po kelerių metų gali būti atsigavusi ir spręsti, ar verta. Dėl to NATO akcentuoja, kad Europa turi kuo greičiau stiprinti kariuomenes, kad rusai nesiryžtų.

Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: