„Prezidento pozicija yra labai nuosekli – jis pasisako už visuotinio šaukimo įvedimą Lietuvoje. Tai visų pirma reikštų, kad šauktume visus jaunuolius po mokyklos baigimo. Pradžioje kalbėkime apie vaikinus“, – po susitikimo teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Dabar į devynių mėnesių privalomąją karo tarnybą kviečiama vadinamuoju loterijos principu. Šiemet pradiniame sąraše buvo per 30 tūkst. pavardžių, bet ir iš tiek vis sunkiau surinkti 4 tūkst. šauktinių per metus, einančių savo noru mažėja.
„Dėl šito tai nežinau, nes aš per vienus gyvenimo metus galiu labai daug, ką pasiekti, arba labai daug, ką prarasti“, – šį pasiūlymą svarstė vienas panevėžietis.
Kitas panevėžietis tikino esantis prieš tokią mintį.
„Gal kiekvienas žmogus turi pasirinkti – nori jis eiti, ar ne“, – tikino vyras.
Kitas Panevėžio gyventojas kalbėjo, jog karo tarnyba leistų pasiruošti tiek fiziškai, tiek ir psichiškai.
„Šiaip daugumai padeda kariuomenė. Kaip sakoma, iš jaunuolio vyrą padaro“, – kalbėjo jis.
Kitas LNK žinių kalbintas Panevėžio gyventojas tikino, kad jaunimas šiais laikais jau per daug „išmandrėjo“.
„Jiems reikia disciplinos tikrai“, – pabrėžė jis.
Iki šiol iš Seimo partijų už visuotinį šaukimą aiškiai pasisakė vieninteliai konservatoriai. Dabar panašu, kad ir tarp jų nėra vienybės dėl visuotinio šaukimo.
„Aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja. Matyti tuos resursus, kokius turime. Ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Iš dalies konservatorių skamba kritika jų pačių krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui.
„Visą laiką reikia turėti didesnę ambiciją. Nes kai turi valią, politinę kryptį gali atrasti ir resursą. Tai čia yra klausimas, kaip dėlioji savo prioritetus“, – po VGT susitikimo žiniasklaidai sakė konservatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pasiūlė šauktinių reformą – daugiau šauktinių apmokyti trumpinant tarnybos laiką, mažinti išimčių, kada leidžiama tarnybą atidėti.
Anot prezidento G. Nausėdos, net ir šie pakeitimai negelbės – artėjant demografijos duobei šauktinių esą vis tiek trūks.
„Vykstančios diskusijos dėl tam tikrų diskusijų jos yra tik dalinės, labai taškinės ir iš esmės nelabai sprendžiančios situaciją. O situaciją reikia spręsti, nes šaukimas ir surinkimas mažėja“, – teigė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas K. Budrys.
Anot krašto apsaugos ministro A. Anušausko, dabar didesnio skaičiaus šauktinių nebūtų kam apmokyti. Esą dešimtys kariuomenės instruktorių ruošia karius ne Lietuvai, o Ukrainai.
„Mes mėginame balansuoti tais resursais, kokius turime. Tomis mokymo galimybėmis, kokias turime“, – tikino ministras.
Ir Prezidentūra skelbia – esą visuotiniam šaukimui trūksta ne pinigų, o politinės valios.
„Mes viską žinome. Mums trūksta politinės valios priimti sprendimą. Mes visus atsakymus turime. Kiek tai galėtų kainuoti ir studijose buvo atsakyta, tą sumą mes žinome – 580 milijonų“, – tikino K. Budrys.
Pritarta divizijos kūrimui
VGT taip pat pritarė, kad Lietuvoje iki 2030 metų turi būti sukurta divizija. Tai yra apie 20 tūkst. karių. Divizija būtų smarkiai perginkluojant dabartines tris Lietuvos brigadas. Šalia jau užsakytos modernios ginkluotės atsirastų ir tankai.
„Pritariama ir siekiui iki 2030 metų turėti diviziją jau kaip pasiekusį tam tikrą operacinį pajėgumą. Tik atkreipsiu dėmesį, kad formalizavimas įvyks vis tiek Seime“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Valdančiųjų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvos gynybos stiprinimo tempai jam jau kelia susirūpinimą.
„Susirūpinimą šiek tiek kelia pati nuotaika. Viskas krypsta į normalią nuotaiką – ramiai ruošiamės, po truputį. (…) Man yra truputį neramu, nes ir Ukrainos atveju nebuvo panašu, kad Putinas kažkam nori duoti laiko. Dėl to reikia įjungti šiek tiek didesnį bėgį“, – tikino G. Landsbergis.
Dabar gynybai skiriama 2,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl kuriamos divizijos ir kitų projektų kitais metais finansavimą esą reikės didinti.
„Gali tai įgyvendinti tikrai ne ši Vyriausybė, netgi reikės ir kitos Vyriausybės pastangų, ir dar kitos. Tai yra ilgalaikis projektas“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Bet Prezidentūra sako, kad papildomai skolintis galima ir dabar – dar šiemet pasiekti 3 procentus BVP gynybai. Tik esą reikia atrinkti projektus, kuriuos galima dar spartinti.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
