Nekonkreti komunikato žinutė apie Ukrainos pakvietimą neapibrėžtoje ateityje, numačius kasmetinį jos pažangos vertinimą ir tik visiems aljanso nariams pritarus yra tiesiog blogai, trečiadienį feisbuke vertino D. Šakalienė.
Premjerė: susitvarkėme išties gerai
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog su NATO viršūnių susitikimo surengimu Lietuva susitvarkė išties gerai.
„Na ką. Šiandien jau galima šiek tiek su mažiau streso pažvelgt į NATO Viršūnių susitikimą Vilniuje.
Nekalbėsiu apie šio susitikimo istoriškumą turinio prasme – jį galiausiai įvertins tik pati istorija, o ne pareiškimai. Prieš akis laukia daug politinio ir kitokio darbo, kad žodžiai taptų kūnu. Bet įvykio prasme tai išties istorinis Lietuvai dalykas, ne tik todėl, kad vyko čia pirmą kartą, bet ir todėl, kad tai buvo didžiulis iššūkis mūsų institucijoms ir infrastruktūrai. Kažkiek ir visuomenei, ir miestelėnams. Ir drįstu teigti, kad mes, laisvi laisvo Pasaulio piliečiai, su tuo susitvarkėme išties gerai“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.
Ji susitikimuose su premjerais tikino domėjusis tuo, kaip susitikimas atrodo jiems ir esą gavo patikinimus, kad organizavimas buvo geras, o darbas – sklandus.
Ministrė pirmininkė dėkojo kolegoms, institucijoms, pareigūnams, šauliams, savanoriams, Vilniaus miesto savivaldybei, vilniečiams ir miesto svečiams.
„Taip jau yra, kad Ministrui Pirmininkui tokiame procese tenka daugiausia ūkvedžio vaidmuo, nes politinį turinį formuoja Lietuvai atstovaujantis Prezidentas. Tai nereiškia, kad kitos institucijos nedalyvavo derinant ir diskutuojant dėl pozicijų, bet man asmeniškai didžiausioji dalis atsakomybės teko kartu su Vyriausybei pavaldžiomis institucijomis ir pagalbininkais užtikrinti, kad viskas vyktų kiek įmanoma sklandžiai. Tad nenuostabu, kad ir dvišaliuose susitikimuose ir kituose pokalbiuose su kolegomis premjerais būtinai domėjausi tuo, kaip viskas atrodo jiems – mūsų svečiams. Visų žinutė buvo ta pati – geras organizavimas ir sklandus darbas.
Todėl šiandien tiesiog noriu padėkoti. Pirmiausia, savo kolegoms iš Vyriausybės kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos, taipogi LITEXPO, kurie buvo atsakingi už make it happen LITEXPO lokacijoje per minimum trumpą laiką, su maximum įvairių reikalavimų.
Visoms institucijoms ir pareigūnams, iki susitikimo ir jo metu užtikrinusiems saugumą, tvarką, spindėjusiems atidumu, draugiškumu ir greita reakcija. Broliams ir seserims šauliams – už pagalbą visiems, kam to reikėjo. Visiems savanoriams.
Vilniaus miesto savivaldybei – už konstruktyvumą, operatyvumą, gebėjimą spręsti čia ir dabar. „Lūpų padažymas“ irgi svarbu, bet tai liks miestiečių labui ir toliau“, – rašė I. Šimonytė taip primindama G. Nausėdos žodžius apie sostinės pasigražinimą prieš viršūnių susitikimą.
Dėkojo vilniečiams, kurie mobilizavosi tada, kai labiausiai reikėjo
Premjerė dėkojo toliau:
„Vilniečiams ir miesto svečiams – už tai, kad nebūdami mieste, buvo mieste tada, kai reikėjo. Už tai, kad leisdami susitikimo procesams vykti maksimaliai sklandžiai, mobilizavosi visiems Ukrainą palaikantiems ir kitiems renginiams tuo įrodydami, kad ne, miestas nėra tuščias ir jo širdis didžiulė.
Visiems tiems Lietuvoje ir svetur, kurie pasididžiavimą Lietuva skelbė garsiai – įrašais, vėliavomis, tiesiog pripažinimu, kad mokam, galim. Kaip sakė Prezidentas J. Biden šiandien – Pasaulis keičiasi. Ir mes keičiamės kartu.“
Klausdama, ar viskas buvo tobula, I. Šimonytė pažymėjo, kad taip nebūna.
„Svarbu išmokt, ką reikia išmokt, nes tokių progų ateityje tikrai dar bus – Lietuva yra matoma ir ryški laisvojo Pasaulio dalis. Tada galėsime dar geriau. O dabar svarbiausia įvertinti, ką mokame gana ribotais ištekliais ir per pakankamai ribotą laiką padaryt. Mokame.
Todėl dar kartą visiems šio proceso bendrakūrėjams AČIŪ,“ – įrašą užbaigė ministrė pirmininkė.
Maldeikis: greitai mes žaisime aukščiausioje lygoje
Jos bendražygis Seimo konservatorių frakcijoje Matas Maldeikis taip pat apžvelgė NATO viršūnių susitikimo rezultatus, kurie, anot jo, verčia didžiuotis.
„Vakarėlis baigėsi.
Laisvo pasaulio lyderiai Vilniuje. JAV prezidentas sako kalbas Vilniaus universiteto kiemelyje.
Indija atidaro ambasadą Vilniuje. Kanada paskelbia, kad greitu metu atidarys. Nes jaučia, kur gimsta politika šiame regione.
Taivanas perduoda dešimtis milijardų kainuojančias technologijų paslaptis. Europos Parlamentas, beje, šiomis dienomis patvirtino lustų aktą – planus ES kurti ir gaminti puslaidininkius. Aktas numato, kad iki 2030 metų Europos Sąjunga padvigubins lustų gamybos apimtis iki 20 proc. visų pasaulyje pagaminamų puslaidininkių. Šiam tikslui bus skirta 43 mlrd. eurų Sąjungos lėšų ir privačių investicijų. Lustų pramonėje, kuri bus viena iš sričių, dėliojančių ateities galios centrus (būtent todėl dabar tokia kova tarp JAV ir Kinijos šioje srityje), neužilgo mes būsime kūrėjai ir gamintojai, o ne stebėtojai ir naudotojai. Mes žaisim aukščiausioje lygoje.
Patikėkit, mes turime kuo didžiuotis.
Tačiau vakarėlis baigėsi. Grįžtam prie opozicijos ir ekspertų analizų, kad Lietuvos užsienio politika klaidinga ir kaip niekad izoliuota“, – feisbuke dėstė M. Maldeikis.
Šakalienė: Ukrainai geriausiai pasiruošusi narystei
Seimo socialdemokratė Dovilė Šakalienė, kalbėdama apie NATO viršūnių susitikimą, pirmiausia pažymėjo, jog Ukraina yra ta valstybė, kuri yra geriausiai pasiruošusi būti NATO nare – geriau nei Jungtinė Karalystė, nei Prancūzija ar Lenkija, nes turi priešo pažinimo kompetencijų, karo lauko patirties ir motyvacijos gintis.
Savo įraše, panašu, ji sąmoningai Rusijos vietovardį vartojo iš mažosios raidės.
„1. Atminties reanimacija. Atrodo, kad visi pamiršo dėl ko buvo sukurtas Aljansas. Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją 1949 m. įkūrė Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir kelios Vakarų Europos valstybės, siekdamos užtikrinti kolektyvinį saugumą prieš rusiją, kuri tuo metu vadinosi Sovietų Sąjunga (nebent kas nors galvoja, kad rusų okupuota Estija arba Moldova kėlė grėsmę JAV). Taigi, NATO yra sukurtas gintis nuo rusijos. Kaip parodė laikas, nuo rusijos vis dar reikia ir dar ilgai reikės gintis.
2. Žemėlapio pamokos. Kas yra arčiau rusijos ir kam rusai aktyviau grasina – Graikijai, Slovėnijai, Rumunijai ar Ukrainai? Taigi. Todėl jei jau kalbame apie NATO kaip apie NUO rUSIJOS gintis skirtą bloką, tai būtų labai logiška priimti į NATO besiveržiančias būtent tas šalis, kurioms rusija kelia didžiausią pavojų, ir kurios, švelniai tariant, su rusija nenori turėti nieko bendra ir aktyviai su ja kovoja. Nes jos bus pasiruošusios visais įmanomais būdais bendradarbiauti stiprinant gynybinius pajėgumus, renkant žvalgybinius duomenis ir jau tikrai nepereis į priešo pusę (kaip Veng..khm.. kai kurios Europos šalys esančios NATO jau seniai).
3. Pasirengimas narystei. Tai kas gi šiuo metu yra geriausiai pasiruošęs narystei Aljanse, kalbant netgi ne apie išorines valstybes, bet apie dabartines NATO nares? Kas turi kariuomenę, turinčią realią mūšio lauko patirtį kariaujant su rusija? Kas sugebėjo – su NATO karine pagalba, bet savo karių gyvybėmis ir sukrečiančia motyvacija – sulaikyti „antrą stipriausią pasaulyje“ rusijos kariuomenę? Kas šiandien sėkmingai teikia mums neįkainojamą real-time karinę informaciją apie PAGRINDINĮ mūsų Aljanso priešą – rusiją? Tai šiaip jau priešo pažinimo kompetencijų, karo lauko patirties ir motyvacijos gintis prasme geriausiai pasiruošusi būti NATO nare yra Ukraina. Geriau nei Jungtinė Karalystė, Prancūzija ar Lenkija ar bet kas“, – dėstė D. Šakalienė.
Ukrainos priėmimas į NATO, pasak jos, niekaip neiškristų iš jokių istorinių-geografinių parametrų. Ši šalis, nors ir kariauja, politikės teigimu, gali būti ne tik pakviesta į NATO, bet ir priimta, net ir iki okupuotų teritorijų susigrąžinimo.
„4. NATO plėtros periodai. Jų nėra. NATO priima naujus narius nuolat, kartais po vieną, kartais – po 7 iškart. Geografine prasme plėtra nuo piečiausios Europos dalies iki šiauriausios, nuo Vakarų iki Rytų, įskaitant buvusias rusijos okupuotas šalis. Taigi, Ukrainos narystė – taip pat buvusios rusijos okupuotos šalies, didžiausios kontinentinės Europos valstybės, iki užkimimo kartojančios, kad nori būti NATO nare, priėmimas niekaip neiškrenta iš jokių istorinių-geografinių parametrų.
5. Pakvietimas vs priėmimas. Priėmimas į Aljansą vykstant karui prieštarauja Šiaurės Atlanto sutarties sąlygoms. Tačiau pakvietimas – visiškai ne, nes, pirma, taigi dedame pastangas, kad tas nusikalstamas rusijos karas baigtųsi kaip įmanoma greičiau, nes mus jis kraujina ne mažiau nei rusus, antra, nuo pakvietimo iki priėmimo yra laiko tarpas, gali būti ramiai pora metų (nebent norima užtempti pagal Turkijos narystės ES „amžiną“ deadline, tik skirtumas, kad Turkijai spjauti į tas ES norimas demokratines reformas ir ji to daryti nesiruošia, tuo tarpu Ukraina savo kariuomenę transformuoja mūsų akyse). Taip pat Ukraina gali būti ne tik pakviesta, bet ir priimta, net ir iki okupuotų teritorijų susigrąžinimo. Vakarų Vokietija buvo NATO nare 35-erius (!) metus, kol susigrąžino rusijos nukąstą Rytų Vokietiją, ir ši įsijungė į Vokietiją, kaip Krymas įsijungs į Ukrainą“, – dėstė tautos atstovė.
Teigia, kad klaida Ukrainai kainuos
Jos matymu, NATO plėtra nebūtų eskalacija:
„6. NATO plėtra nėra eskalacija. Kaip nuosekliai liudija istorija, rusija agresyviai priešinosi NATO plėtrai visuomet, tačiau absoliučiai visais atvejais, vos priėmus valstybę į NATO, grasinimų temperatūra iškart krenta po priėmimo. Pamenate mūsų priėmimą? Taip pat kiek buvo baimių dėl eskalacijos ir įtikinėjimo dėl neapginamumo. Lygiai tas pats ir šiomis dienomis, su Suomija – dar net iki ratifikavimo, vos oficialiai pakvietus – jau grasinimų tonas ženkliai sušvelnėjo. Beje, jei jau veiktų tas rusų mitas, kad būtent įstojimas į NATO eskaluoja situaciją – tai Ukraina neturėjo būti užpulta nei 2014, nei 2022.“
Vertindama NATO viršūnių susitikime paskelbto komunikato turinį ir jame įtvirtintus sprendimus dėl Ukrainos narystės aljanse, D. Šakalientė teigė, jog Rusija tuos žodžius gali interpretuoti kaip savo veto teisės NATO plėtrai įtvirtinimą. Ir ši klaida, pasak jos, kainuos Ukrainai.
„Nutiko tai, dėl ko perspėjau nuo šių metų sausio, kai, caksint liežuviu kai kuriems diplomatams, išsakiau NATO Generalinio Sekretoriaus pavaduotojui, kad didžiausia ir pavojingiausia klaida būtų suformuluoti NATO summito komunikatą taip, kad rusija galėtų jį interpretuoti kaip savo de facto veto teisės NATO plėtrai įtvirtinimą. Jei pusantrų metų nuo rusijos besiginančios ir oficialiai į NATO priimti prašančios Ukrainos mes nedrįstame net PAKVIESTI, tai tą laisvą šalių apsisprendimą prisijungti prie NATO reikėtų iš Aljanso sutarties preambulės išbraukti ir įrašyti „leidus rusijai“.
Nemalonu tai, kad de facto veto teisė yra grįsta būtent rusijos pastangomis, nes būtent Kubos krizė yra pagrindas paranojos, kamuojančios mūsų svarbiausio strateginio gynybos sąjungininko lyderį. Kad rusai gali ryžtis branduoliniam smūgiui. Tai dar truputis istorijos – Chrusčiovas buvo bent truputį idėjinis, skirtingai nuo putino, 12 metrų stalais ir lankytojų savaitine izoliacija savo sveikatą saugančios bunkerio žiurkės, kuriam išgyventi, išlikti yra svarbiau už viską.
Ši klaida kainuos ne tik Ukrainai, nes padrąsins rusiją, bet ir mums, nes Kinijai besiruošiant judėti link Taivano, kas užims didžiąją dalį JAV dėmesio, rusija, tikėtina, bus atkūrusi savo karinius resursus tolesniems imperijos plėtros etapams, ir tai bus labai nemalonu visam mūsų regionui“, – komentavo politikė.
Komunikate įtvirtinta abstrakti žinutė dėl Ukrainos narystės aljanse, D. Šakalienės vertinimu, „yra tiesiog blogai“. Bet kitaip esą ir negalėjo būti.
„Mojuoti Ukrainos vėliavomis neužtenka“
„Prezidentas Zelenskis šįryt pabrėžė 3 prioritetus:
1. Ginklai;
2. Pakvietimas į NATO;
3. Saugumo garantijos iki įstojimo į NATO.
Ukrainiečiai geriau supranta istoriją nei kai kurie rusiją matę iš toli arba nušlifuotų oficialių susitikimų formate. Neturintys tiesioginės karo su rusija patirties, nepatyrę rusų okupacijos ir savo tautos naikinimo (holodomoro, genocido, tremčių), matyt negali iki galo įsisąmoninti rusų modus operandi ir jų imperijos plėtros algoritmo. Bet kokia dvejonė, bet kokia abejonė, bet koks kompromisas rusų interpretuojamas kaip paskatinimas.
Todėl komunikato žinutė apie Ukrainos pakvietimą neapibrėžtoje ateityje, numačius kasmetinį (kiek metų?) jos pažangos (kokios? naikinant agresyvios rusijos kariuomenę? Šaržuoju, bet ne visai) vertinimą ir tik visiems Aljanso nariams pritarus (tai žinom, kas nepritarė, ir užjaučiame dėl patirčių su Kubos krize) yra tiesiog blogai.
Bet ar galėjo būti kitaip? Ne. Negalėjo, nes kiek Aljanso narių adekvačiai investuoja į gynybą? Taigi. Negalėjo, nes kas realiai gali parūpinti efektyvią oro gynybą? Taigi. Negalėjo, nes idealistinių sprendimų didžiojoje geopolitikoje nėra. Finansų ir galios disproporcija Aljanso viduje lemia, kad tas, kas moka bet kokio sprendimo įgyvendinimo kainos liūto dalį, tas ir sprendimo priėmimo svarstykles nusveria. Tai išvadas reiktų daryt praktiškai, nes mojuoti Ukrainos vėliavomis neužtenka“, – rašė Seimo narė.
„Ir nemaloniausia pastaba. Lietuva nuo pat Nepriklausomybės atgavimo aktyviai veržėsi į NATO. Visos didžiosios politinės partijos vieningai šito siekė. Dantimis ir nagais kone pusantro dešimtmečio nuo 90-ųjų. Ukraina, deja, suprato, kad nori į NATO tik prasidėjus plataus masto rusijos invazijai. Ukrainos visuomenės apklausas lengva išsitraukti ir palyginti. O Vakarai juda lėtai. Šiaip jau per praeitus metus įvykę pokyčiai Vakarų mąstyme, veiksmuose, planuose saugumo klausimais yra beprecedenčiai savo greičiu. Ir mes, naiviai – nes labai labai norime to – tikėjomės, kad ir čia greitis bus beprecedentis. Šansų buvo 0,1%, ir tai dar neįvyko“, – pridūrė Seimo narė.
Svarbu, kad frazės taptų užpildytos turiniu
Ir pabaigai – apie tai, ką darom. Saugumo garantijos Ukrainai, pasak D. Šakalienės, gali likti tik tuščia fraze, jei tai nebus užpildyta turiniu:
„Kiek girdžiu, NATO-Ukrainos Taryba žadama kaip realus ir efektyvus pagalbos Ukrainai instrumentas, kuriuo tinkamai naudojantis praktiniame lygyje galimas kone afilijuotos narystės statusas, tai būtų gerai, kad rezultatai pasimatytų taip greitai, kad rusija nespėtų pasidaryti negerų išvadų iš Ukrainos nepakvietimo.
Kalbant apie ginklus – tai gal pereiname nuo „padėti nepralaimėti“ prie „padėti laimėti“ Ukrainai. Nes tai labai skirtingos koncepcijos, ir iki šiol buvo iš esmės pirmoji, nes dar vienas mitas – kad rusijos žlugimas būtų principe armagedonas – vis dar gajus.
Saugumo garantijos yra tuščia frazė, jei ji nebus užpildyta pirmų dviejų punktų labai apčiuopiamu (= rusams nedelsiant skaudžiai smogsiančiu) turiniu.“
Saugumo garantijos Ukrainai ir narystės perspektyva
Ukrainos narystės aljanse klausimas Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu susilaukė daugiausiai dėmesio.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Trečiadienį Didžiojo septyneto (G7) šalys pasirašė deklaraciją dėl karinės paramos tiekimo Ukrainai. Lietuvos politologų vertinimu, šia deklaracija, joje išdėstytais įsipareigojimais ir pažadais bandoma kompensuoti neišpildytus lūkesčius dėl Ukrainos narystės aljanse.
