Dabar statistiką apie įvairų smurtą patyrusius vaikus kaupia kelios įstaigos, o apibendrintų skaičių, apie skirtingą smurtą patyrusius vaikus nėra. Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Dovilė Šakalienė ieško būdų įvesti tvarką.
„Yra įvairios duomenų bazės ir dėl to informacija kartais nesurenkama į vieną vietą. Todėl formuojant kokybišką politiką, negalime pasiremti pilnai duomenimis, kurie duotų išsamų, aiškų pilną vaizdą“, – LRT TELEVIZIJAI sako D. Šakalienė.
O vaizdas gali išsikreipti labai nesunkiai. Vilniaus moterų namų konsultantė Elinga Zelionkaitė ruošdama atvirutes paramos projektui pasakoja, kad smurtą patyrusioms moterims pagalba ypač svarbi, nes kartu dažniausiai nukenčia ir vaikai.
„Net apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme rašoma, kad vaikas, gyvenantis smurtinėje aplinkoje, taip pat liudija smurtą yra taip pat laikomas nukentėjusiu asmeniu. Tai visi vaikai, gyvenantys tokiose šeimose, kur smurtaujama prieš jų mamą, tiek fiziškai, tiek psichologiškai, jie taip pat yra nukentėjusieji“, – LRT TELEVIZIJAI teigia E. Zelionkaitė.
Nukentėjusiųjų skaičiai gali varijuoti – pavyzdžiui, pernai policija suskaičiavo 48 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejus, o statistikos departamentas – beveik 11 tūkst. Pastarojo atstovai sako, kad misija apibendrinti duomenis – įmanoma, bet sudėtinga.
„Reikia paanalizuoti, kad vaikų skaičius nebūtų dirbtinai padidintas, kad skirtingose duomenų bazėse ir sistemose tas pats atvejis, smurto ar nukentėjusio vaiko, nebūtų paskaičiuotas kelis kartus. Galbūt kažką pamiršome, praleidome, reikėtų su kolegomis aptarti klausimą, kaip šią aktualią informaciją pateikti vartotojams“, – mano Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė.
Dėl galimybės apibendrinti smurto atvejų prieš vaikus statistiką bus rengiamas tarpinstitucinis posėdis, kuriame bus aptarta, ar apibendrinant statistiką reikia papildomo seimo nutarimo, ar užteks papildyti jau esamas tvarkas.