Kraujo praliejimą sustabdyti gali tik Baltarusija
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis tiki, kad visos anksčiau naudotos priemonės šį kartą nesuveiks.
„Sustabdyti kraujo praliejimą, represijas realiai galimybių neturi nei viena valstybė. Tai yra pačios Baltarusijos reikalas. Lietuva gali tik politiškai tą smerkti, ką ir daro visas civilizuotas pasaulis. Bet mes galime bandyti imtis konkrečių dalykų“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis teigė, kad į Lietuvą reikia kviesti demokratinės Baltarusijos atstovus ir politinės galios centrą kurti čia.
„Pareiškimai yra gerai, bet jis išspausdinamas, perskaitomas ir pamirštamas. O mes turime unikalią galimybę paremti demokratus, opoziciją padėdami jiems ne tik atvykti į Lietuvą, slepiantis nuo persekiojimų, bet susėdant visiems už vieno stalo su naujai iškilusiais lyderiais ir labai aiškiai suformuluoti uždavinius kaip pakeisti šį režimą.
Ir leidus atsikvėpti ir išrinktai prezidentei Sviatlanai Cichanouskajai, kartu kurti alternatyvų politinės galios centrą čia, Lietuvoje“, – savo pasiūlymą Delfi pristatė A. Ažubalis.
Jis teigė, kad galios centras galėtų kviesti jį paremti ir Europos Sąjungą, kitas šalis.
„Tai būtų konkretus žingsnis, kartu parodantis, kad Baltarusijoje opozicija yra, yra žmonių, kurie gali atstovauti tiems, kurie dabar yra mušami. Čia būtų Lietuvos uždavinys. Galbūt ateityje tai išvirstų ir į Vyriausybę tremtyje“, – teigė pašnekovas.
Kartu jis pridūrė, kad tokios geros progos išbandyti tokį projektą Lietuva neturėjo per 26 A. Lukašenkos valdymo metus.
A. Ažubalio teigimu, nėra kitų būdų padėti kaimyninei Baltarusijai.
„Kitų būdų nėra“, – kategoriškai atsakė konservatorius.
Nereikia slėptis
Konservatorius A. Ažubalis teigė, kad dialogo keliu problemos nebus išspręstos.
„Parodykite man nors vieną pavyzdį, kai dialogas su diktatoriumi atvedė prie teigiamų veiksmų, tiesiog nėra“, – aiškino jis.
„Joks diktatorius nesileis sunaikinamas. Todėl vienintelis dalykas – imtis Lietuvai atsakomybės ir bandyti kviesti į Lietuvą ir iš emigracijos, kur yra Baltarusijos aktyvistai ir kitus žmones. Kodėl nepakviesti tos pačios Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič, buvusių kandidatų į prezidentus. Reikia daryti forumą čia, Vilniuje“, – teigė konservatorius.
Seimo narys atsakė ir tiems, kurie iš karto sako, kad ši idėja nepavyks – bus aišku tik pabandžius.
„2010 metais buvo atleisti varžtai, nes buvo žadėti milžiniškai Baltarusijos pokyčiai. O baigėsi kuo? Kad demonstrantai, protestuojantys prieš eilinius falsifikuotus rinkimus buvo mėtomi nuo tilto į upę“, – įvykius prieš 10 metų prisiminė Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad norint pasiekti tokių didelių tikslų politikoje tenka aukoti.
„Po Rusijos stambiausieji investuotojai Baltarusijoje yra ir Jungtinė Karalystė, Austrija, Kipras, yra ir Klaipėdos uosto krovos darbai, Lietuvos geležinkelių pelnas. Politikoje negalima pasiekti dviejų tikslų kažko neaukojant. Už viską reikia mokėti“, – Delfi sakė A. Ažubalis.
„Esmė – paprastas dalykas, jeigu norime skaudžiai nubausti už tai, kas vyksta, turime ir patys nebijoti nukentėti“, – aiškino pašnekovas.
Politikas teigė nesislėpti „Briuselio koridoriuose“ laukiant bendros ES pozicijos.
„Reikia daug dvišalių pokalbių, o ne tik slėptis Briuselio koridoriuose. Pasižiūrėsime, ką susitars visa ES. Jei nepavyks, tai reikia vykdyti regioninę politiką – susitarkime tada 5–6 valstybės. Bet tam yra reikalingas darbas, dvišalė diplomatija, kurios dabar nėra Lietuvoje“, – Delfi sakė A. Ažubalis.
Šių protestų nepamirš
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas Delfi sakė, kad pirmiausia svarbu užsitikrinti kaimyninių šalių prisijungimą prie diskusijos.
„Prezidento iniciatyvoms aš pritariu, svarbiausias dalykas dabar yra įtikinti savo partnerius – Briuselį, Europos Sąjungą (ES). Nes daugelis šalių nejaučia šios situacijos taip, kaip mes. Antras punktas – partneriai regione: pirmiausia Lenkija, kad Baltijos valstybės aktyviai įsijungtų“, – sakė G. Kirkilas.
„Bet svarbiausias dalykas – kad Baltarusijos diktatorius jaustų, kad Europa, Vakarų visuomenė nepaliks šito klausimo, kaip dažnai atsitikdavo anais, vadinamais, rinkimais“, – Delfi kalbėjo G. Kirkilas.
Politikas teigė, kad A. Lukašenka, matyt, tikisi, kad situacija nurims. Bet tai, anot pašnekovo, šį kartą neturėtų įvykti.
„Aš manau, kad šitaip jau neatsitiks. Tada nurimdavo dėl to, kad iš šalies atrodydavo, kad pati visuomenė nieko dėl to režimo ypatingai nedaro. Bet dabar atrodo, kad visuomenė ten tikrai yra rimtai pasiruošusi, daug rimčiau protestuoja nei būdavo anksčiau. Jau vien tik į protestus pažiūrėjus galima pasakyti, kad situacija yra kitokia“, – vertino socialdarbiečių lyderis.
Kalbėdamas apie galimas sankcijas Baltarusijai, G. Kirkilas teigė, kad finansinė parama šaliai galėtų būti teikiama tik su politinėmis sąlygomis.
„Šios šalies ekonomika yra taip kukli yra dabar. Baltarusija laikosi tik iš to, kad padeda Tarptautinis valiutos fondas, Europos bankai, aišku, šią paramą galima teikti tik su tam tikromis politinėmis sąlygomis“, – apie galimas sankcijas Baltarusijai kalbėjo G. Kirkilas.
Kartu politikas teigė, kad tam tikros sankcijos galėtų būti taikomos ir personalijoms – pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams už rinkimų klastojimą.
„Baltarusijos valdžia diskusijos vengs, nėra tam abejonės. Bet situacija gali priversti – jeigu toliau bus aktyvūs Baltarusijos žmonės, tai gali priversti tai padaryti“, – kalbėjo politikas.
Įvardija kaip labai svarbų žingsnį
Seimo nario G. Kirkilio teigimu, neeilinė Seimo sesija, kuri turėtų vykti kitą savaitę, galėtų inicijuoti „labai stiprų ėjimą“.
„Manau, kad Seimo pareiškimas bus svarus, mes kreipsimės ir į Baltarusijos valdžios atstovus. Nepripažinti rinkimų būtų stipru, o jeigu mes dar pasieksime, kad visos ES šalys paseks mūsų pavyzdžiu, čia bus labai stiprus ir svarbus ėjimas, jis gali paskatinti net ir tarimąsi ateityje“, – sakė G. Kirkilas.
Delfi primena, kad Baltarusijos valdžiai pirmadienį paskelbus, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo krauju ir suėmimais pasibaigusios protesto akcijos prieš rinkimų rezultatų klastojimą.
Opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja antradienį iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą.
Trečiadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda planą, kuris Baltarusijai padėtų įveikti krizę: Baltarusijos prezidentas turėtų sutikti įkurti „nacionalinę tarybą“ iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, nutraukti jėgos naudojimą ir paleisti sulaikytus protestuotojus.