Tviteryje pareiškimus pakomentavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Jei kam vis dar kyla klausimas, kodėl Baltijos šalys nepasitiki Kinija kaip „taikos Ukrainoje tarpininke“, – štai Kinijos ambasadorius įrodinėja, kad Krymas yra rusiškas ir mūsų šalių sienos neturi jokio teisinio pagrindo“, – rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Daugiau nei 80 Europos parlamentarų viešai paragino Prancūzijos Užsienio reikalų ministrę Catherine Colonna paskelbti Lu Shaye persona non grata. Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi – ir ne vienas lietuvis: Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius, Dovilė Šakalienė, Giedrius Surplys, Eugenijus Sabutis.
„Kadangi šį pareiškimą pasirašė nemažai dabartinių 14+1 formato šalių, manau, kad šiam formatui pačio Pekino rankomis suduotas paskutinis smūgis – tikiu, kad jokia šalis nenorės dalyvauti formate, kuriame Kinija abejos jų suverenumu.
Lauksime oficialaus Paryžiaus reakcijos“, – feisbuke rašė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.
Į Lu Shaye pareiškimus sureagavo socialdemokratė Dovilė Šakalienė, kuri neslėpė pasipiktinimo.
„Oho.
Panašu, kad Kinijos ambasadorius Prancūzijoje džiaugsmingus Macrono sveikinimus apie Kinijos ir Prancūzijos draugystę priėmė kaip paskatinimą perrašyti istoriją ir paneigti ES valstybių narių suverenitetą.
Kas toliau?“, – rašė parlamentarė.
Jos reakciją citavo ir „Financial Times“.
„Rusija neigė Ukrainos suverenitetą, o paskui žiauriai įsiveržė į Ukrainą. Dabar Kinija neigia 3 ES valstybių suverenitetą: Lietuvos, Latvijos, Estijos. Kyla klausimas, ar Putino ir Xi pažadas „draugystė be ribų“ iš tikrųjų yra „draugystė be sienų“, – tviteryje rašė D. Šakalienė.
Seimo narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas feisbuke rašė akcentuodamas, kad, pasak jo, nereikia manyti, jog tai – pavienis nesusipratusio diplomato nusišnekėjimas.
„Ne, tokiose Kinijai strategiškose šalyse kaip Prancūzija yra deleguojami patys stipriausi ir lojalausi komunistinio režimo aparatchikai. Net neabejoju, kad šie žodžiai buvo suderinti ir tikslingai parinkti.
Tą įrodo ir Kinijos užsienio reikalų ministerijos pozicija šiuo klausimu… tiksliau tos pozicijos nebuvimas. Per savaitgalį jie neištarė nei žodžio, nors bet kokia civilizuota valstybė būtų iškart atsiprašiusi ir atšaukusi savo ambasadorių, bent jau „konsultacijoms“, – rašė politikas.
A, Vyšniauskas pabrėžė, kad Kinija to nedaro.
„Tai reiškia, kad jos aukšto rango ambasadoriaus išsakyta pozicija yra viso režimo pozicija. Tiems, kurie siekia santykių su Kinija „atkūrimo“. Verta nepamiršti, kad norima atkurti santykius su valstybe, kuri neigia Lietuvos egzistavimą. Lygiai taip pat, kaip ir dabartinis Rusijos režimas“, – pridūrė parlamentaras.
Panašiai situaciją įvertino ir kitas TS-LKD narys Matas Maldeikis.
„Kinijos Ambasadoriaus Prancūzijoje ir Monake pareiškimas apie tai, kad SSRS sudėtyje buvusios valstybės „neturi efektyvaus statuso tarptautinėse teisėje“ yra daug reikšmingesnė nei eilinis pašnekėjimas. Tai apie tarptautinių santykių ateitį apskritai, jeigu darbotvarkes nustatinės Kinija ir jos proxiai Rusija ar kiti.
Kinija dabartinę tarptautinę teisę laiko Vakarų interesų išraiška ir instrumentu. Ir čia turime pripažinti – taip, dabartinis pasaulis yra Vakarų „žaidimo taisyklės“, kurios mums atrodo teisingos. Šalių suverenumo, nejudinamų sienų tarp valstybių koncepcijos irgi“, – feisbuke rašė Seimo narys.
Šie žodžiai, pasak jo, turėtų būti interpretuojami kaip pareiškimas, kad sienos nebėra nekintamos.
„Ir visada galima rasti „pateisinimą“ ir motyvaciją kodėl – ar tai būtų istorija, geografija, kalba, ar bendraminčių apsauga. Rusija tam yra pavyzdys.
Skylant pasauliui, mes judame lik to, kad neliks visuotinai pripažintų sienų tarp šalių: mums, Vakarams, Rusija bus vienose sienose, ši galvos kad jos sienos daug toliau, Kinija turės dar vieną tos pačios Rusijos žemėlapį. Tas pats su Kinija, Ukraina, Serbija, Izraeliu ir t. t.
Supraskime – ne šiuolaikiniame, „liberaliame“ Vakarų pasaulyje, tokios paribio šalys kaip Lietuva tampa anomalijomis didiesiems žaidėjams. Tokia viso to kur link juda pasaulis kaina“, – pridūrė M. Maldeikis.
URM pranešė, kad pirmadienį išsikvies Kinijos reikalų patikėtinį pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos. Latvija ir Estija taip pat praneša išsikvietę šalyse reziduojančius Pekino atstovus.
