Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė LNK sakė, kad kol kas susilaiko nuo dramatiškų šios situacijos vertinimų.
„Tai, kad mes turime demografinę įtampą, ar tai, kad mūsų demografinė situacija yra netokia, kuri keltų mums daug optimizmo – yra tiesa. Ir tai Lietuvai būdinga jau kone 30 metų. Mes turime visus demografinius procesus, kurie yra neigiami.
Turime nepageidautinas mirtingumo tendencijas, didelę migraciją turėjome, ir pakankamai žemus gimstamumo rodiklius, kurie šiek tiek nuteikė optimistiškiau iki maždaug 2016–2017 metų. Bet po 2018–2019 metų vėl paėmė tokią kryptį, kuri kelia nerimą“, – LNK sakė A. Maslauskaitė.
VDU Sociologijos katedros profesorė kalbėjo, jog kalbant apie gimstamumą, kalbama ne apie absoliučius skaičius, o tam tikrus rodiklius. Ji pasakojo, jog panaši „gimstamumo duobė“ buvo fiksuojama 2000–ųjų metų pradžioje. Tačiau dabar, anot A. Maslauskaitės, pasakyti, kokios priežastys tai lemia yra labai sunku.
„Dažniausiai tai yra suminis gimstamumo rodiklis – vidutinis skaičius vaikų, tenkantis reproduktyvaus amžiaus moteriai. Tai praėjusiais metais šis rodiklis buvo 1,34, maždaug tiek vaiko tenka vienai moteriai. O 2016 metais šis rodiklis buvo 1,7. ir tai tikrai ES šalių kontekste buvo pakankamai aukštas.
Ankstesnė gimstamumo duobę Lietuva išgyveno 2000–ųjų pradžioje, kai šis rodiklis irgi buvo labai mažas – apie 1,2. Ir matome, kad dabar mes vėl sugrįžome į tokią žemumą. Šiandien tiksliai įvertinti, kas tai yra – ar ilgalaikės tendencijos pradžia, ar trumpalaikis efektas, reakcija į pandemijos realybę, dar mes pasakyti negalime“, – sakė LNK pašnekovė.
Kalbėdama apie galimas hipotezes – kodėl taip atsitiko, VDU Sociologijos katedros profesorė teigė, kad yra kelios galimos priežastys.
„Vienas dalykas, kuris išties galbūt turėjo įtakos – mes per pandemiją išgyveno suvaržymus, santuokų sumažėjimą, žmonės mažiau tuokėsi. Bet Lietuvoje vis dar būdingas šitas šeimos kūrimo modelis, kai žmonės susilaukia vaikų tik tada, kai susituokia“, – kalbėjo ji.
A. Maslauskaitė ragino nepasiduoti fatalizmui ir nepradėti galvoti, kad nieko padaryti negalima.
„Daugelio šalių patirtis, kur šeimos politikos istorija yra žymiai ilgesnė nei Lietuvoje, rodo, kad padaryti kažką galima. Mes, žinoma, negalime tikėtis stebuklo – kad mano minėtas rodiklis šoktels iki 2. Bet reikia imtis priemonių, kurios leistų jam dar labiau nežemėti“, – sakė ji.
Kaip viena iš tokių priemonių – šeimos ir darbo derinimo priemonės, teigė A. Maslauskaitė.
„Mes turime daugybę priemonių, kurios yra. Kai kurios veikia priešingai – pavyzdžiui, ilgos vaiko priežiūros atostogos, jos neskatina moterų sugrįžti į darbo rinką, bet priešingai – stumia labiau į buvimo tik mama pusę“, – kalbėjo profesorė.
Ji pabrėžė, jog daugelyje šalių moksliniais tyrimais jau buvo įrodyta, kad piniginės išmokos šių problemų nesprendžia.
„Jos sprendžia skurdo problemas, bet tai jokiu būdu neprisideda prie vaikų gimstamumo rodiklio gerėjimo“, – sakė A. Maslauskaitė.
Visą LNK pokalbį su A. Maslauskaite žiūrėkite čia:
