Pergalė per dvi dienas ne šiaip pažemino Kremlių: Rusijoje netyla signalai apie realų perversmo scenarijų

Trijų dienų specialiąja operacija pakrikštyta Rusijos invazija į Ukrainą turėjo baigtis dar 2022-ųjų vasarį. Ji tęsiasi iki šiol. Kaip kariauti greitą ir sėkmingą karą, rusus moko Azerbaidžanas, ši šalis vos per kelias dienas Kalnų Karabache įveikė armėnus, išardė jų separatistinę respubliką, o Armėniją, ilgametę Rusijos sąjungininkę, privertė viešai suabejoti Maskvos patikimumu. Kremliui tai yra pažeminimas, kurio negali atleisti, o armėnų – paleisti.

Ar gali nesėkmingas karas kainuoti politinę karjerą ar net sukelti perversmą? Tokie klausimai, regis, turėtų kilti Rusijoje, kurios politinė ir karinė vadovybė įvėlė šalį į pražūtingą karą su Ukraina.

Kol kas perversmo scenarijai pačioje Rusijoje tėra teoriniai, nors šis karas ne tik nusilpnino režimą, išeikvojo galybę žmogiškųjų ir materialinių išteklių, bet ir kirto per pasitikėjimo Kremliumi likučius. Problema Rusijai jau yra akivaizdi – jos nebegerbia ir nebebijo net sąjungininkai.