Prieš 11 metų E. Kanaitė buvo apdovanota ir tuomečio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.
„Šitą veikėją žinau nuo pakankamai senų laikų. Prieš 4–5 metus esu dėl jos kreipęsis veiklos kitoje mokykloje“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Anksčiau E. Kanaitė mokė Santaros gimnazijoje. Kad jau trejus metus dirba darželyje–mokykloje „Svaja“, pirmasis paskelbė visuomenininkas Algis Ramanauskas.
„Kiek žinau, tai jai buvo užkardyta galimybė prieiti prie mūsų vaikų su jos vatiniu nusistatymu ir propaganda, kurią ji viešai skleidė“, – kalbėjo A. Ramanauskas.
Tiesa, šį kartą moteris buvo įdarbinta kaip direktorės pavaduotoja ūkio reikalams.
„Viena vertus, tai yra žmogus, kuris, kiek aš žinau, nėra teistas už tam tikrus labai konkrečius nusikaltimus. Kita vertus, yra truputėlį keista, kai iš vienos gimnazijos, tiksliai dabar nepasakysiu, ar buvo pašalinta, ar buvo paprašyta išeiti, mokytoja susiranda vietą kitoje Vilniaus ugdymo įstaigoje“, – teigė Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.
Darželio direktorė Viktorija Čižauskienė su LNK žurnalistais kalbėti nepanoro, tačiau patikino, jog E. Kanaitė šiuo metu serga.
Vilniaus vicemeras A. Šileris LNK žinioms sakė, kad su darželio direktore kalbėjosi antradienio rytą.
„Ji nieko nežinojo apie, mano manymu, ganėtinai skandalingus minėtos darbuotojos pasisakymus“, – kalbėjo jis.
Tiesa, kad nieko nežinojo, patikėti nelengva, mat savo pažiūras E. Kanaitė atvirai demonstruoja feisbuke. O ir dėl pačios direktorės kyla neaiškumų.
„Plaukiantys duomenys apie ją būtent ir nurodo, kad tai yra tas pats asmuo, kuris 1991 metais užsiėmė tuo, kas yra vadinama tėvynės išdavyste“, – tikino visuomenininkas A. Ramanauskas.
„Jeigu viešoje erdvėje informacija nėra slapta, direktorė, omonininkams užgrobus televizijos bokštą tam tikru metu dirbo diktore vadinamojo kaspervizijoje“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.
Kaspervizija yra propagandinė televiziją, kurią sovietai rodė iš užgrobto Lietuvos visuomeninio transliuotojo.
„Įdarbinta kita mokytoja, kuri savo antivalstybinėmis, net sakyčiau rusofašistinėmis pažiūromis yra pagarsėjusi, patenka būtent pas šią direktorę, kurį tokią praeitį turėjo. Aš direktorei, tiesą sakant, ir pasakiau, kad tikrai keistoka“, – situacijos vertinimą pateikė Vilniaus vicemeras A. Šileris.
E. Kanaitė priklausė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, 2004 metais kandidatavo į Seimą.
„Susiformavo tam tikra uždara sistema, kai mokyklose, kuriose dėstoma rusų kalba, tokie įdarbinimai visokie galėjo kelti abejonių. Ir, matyt, kad tas neformalus tinklas buvo. Jeigu vienoje mokykloje nepasisekė, po tam tikrų ir mūsų veiksmų, pasisekė kitoje mokykloje“, – teigė Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Visuomenininkas A. Ramanauskas ragino nenustebti, jeigu E. Kanaitė vėl atsidurs kokioje nors kitoje mokykloje po kelerių metų.
Nepaisant to, kad serga, antradienį E. Kanaitė pateikė prašymą išeiti iš darbo. Paskutinė oficiali jos darbo diena sutampa su nedarbingumo pabaiga.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
