Pristatydamas pertvarką, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad su ja šaukiamų asmenų skaičius išaugs iki 5 tūkst.
„Pertvarka leistų šaukiamųjų skaičių padidinti nuo 3,8 tūkst. iki 5 tūkst. 2027 metais“, – sakė jis.
Apie trumpesnį tarnybos laiką, pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno, kalba ir patys šauktiniai.
„Kalbėdami su tais jaunuoliais, kurie eina atlikti privalomąją tarnybą, ne vieną kartą esame girdėję, kad taip, jeigu būtų trumpiau, gal nebūtų problemos, būtų galbūt daugiau norinčių ateiti“, – sakė jis.
Tačiau bent jau „LNK Žinių“ kalbintas šauktinis, jaunesnysis eilinis Domas Dubnikovas teigė, kad laikas Lietuvos kariuomenėje bėga greitai.
„Galbūt kartais momentui pasidaro sunku, nes atrodo čia dar penki ar šeši mėnesiai, bet laikas tiesiog bėga, teka, net atrodo sunku patikėti, kad jau praėjo tie 4,5 mėnesio“, – sakė jis.
Pokyčiai ir tiems, kas baigė studijas
Jei tarnybos laikas bus sutrumpintas, po šešių mėnesių apie pusė šauktinių baigtų tarnybą ir būtų perkelti į aktyvųjį rezervą, o kitą pusė tris mėnesius tarnautų toliau, bet jau kaip savanoriai.
„Jie tuos tris mėnesius dar būtų rengiami kaip jaunieji vadai, specialistai, vykdytų užduotis įvairiuose budėjimuose, greitojo reagavimo pajėgose. Jiems jau būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga“, – pasakojo ministras.
Šiuo metu į privalomą karo tarnybą šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau jeigu tarnyba buvo atidėta dėl studijų, prievolė pratęsiama iki 26 metų. Tad daugiau pakeitimų žadama ir profesinius ar aukštuosius mokslus jau baigusiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams.
„Trims mėnesiams baziniams mokymams būtų šaukiami tie jaunuoliai, kurie būtų reikalingi kaip specialistai, dėl tam tikrų specialybių, kurias jie įgijo, pavyzdžiui, studijų metu – inžinieriai ir panašiai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jaunimo organizacijų atstovai naujovėms neprieštarauja, tačiau norėtų, kad tiems, kas nori atlikti pareigą tėvynei, bet negali, būtų sudaryta daugiau galimybių.
„[Reikėtų] užtikrinti galimybę jauniems žmonėms, kurie negali tarnauti, bet nori tarnauti, atlikti pareigą tėvynei, o negali, sakykime, dėl sveikatos apribojimų, tai [reikėtų] kurti tą galimybę. Galbūt nebūti pėstininku, bet kitose srityse“, – dėstė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė.
Šauktinis D. Dubnikovas teigė, jog pradėjęs tarnauti turės daugiau fizinės veiklos, bet jos esą pakanka, kad tobulėtum.
„Kartais būna sunkiau, kartais lengviau“, – sakė jis.
Švelninti sveikatos reikalavimų nesutinka
Tačiau ne visi jaunuoliai yra pasirengę tarnauti.
„51 proc. šauktinių netinkami dėl sveikatos. Tai yra didžiulis skaičius“, – pažymėjo A. Anušauskas.
Pasigirsta siūlymų švelninti sveikatos reikalavimus šauktiniams, tačiau ministras – prieš.
„Nelabai čia nuleisi tą kartelę“, – teigė jis.
Nors Lietuvos politikai ginčijasi, reikia šalyje visuotinio šaukimo į karo tarnybą, ar ne, ministras sako, kad, jei kasmet bus paruošiami 5 tūkst. karių, tai jau arti to, ką galima laikyti visuotiniu šaukimu.
„Mes žinome tas demografines ir sveikatos situacijas, pašaukiamų jaunuolių skaičius yra daugiau negu 6 tūkst. Tai dar ne visuotinis, bet jau beveik“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Siūloma pertvarka padėtų ginkluotosiose pajėgose surinkti 40 tūkst. karių aktyvųjį rezervą, dabar jis siekia apie 27 tūkst.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie šauktinių tarnybos reformą žiūrėkite čia:
