Su partija „Laisvė ir teisingumas“ į sostinės merus kandidatuojantis buvęs Vilniaus vadovas Artūras Zuokas, dalyvaudamas Delfi laidoje „Iš esmės“, pažadėjo stabdyti dabartinio mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą dėl gatvių siaurinimo. Jo nuomone, tai – „hipsteriškas sprendimas“.
Kalbėdamas apie susisiekimą dviračiu, A. Zuokas teigė, kad tai – galima transporto priemonė, bet tik šiltuoju metų laikotarpiu.
Jo įsitikinimu, Vilniuje reikėtų fokusuotis į patogesnį viešąjį transportą. Atitinkamai politikas pasiūlė sostinės gatvių viduryje nutiesti elektrinio tramvajaus liniją, įrengti nuo Šeškinės iki Šnipiškių besidriekiantį keleivinį lyninį keltuvą.
Tramvajus ir keltuvas
Taip pat, pasak A. Zuoko, sostinėje reikėtų pabaigti formuoti gatvių tinklą.
„Niekada negalvojau, kad mes vilniečius – mamą su vaikučiu ar tėvelius žiemą, vasarą, lietui lyjant ar saulei šviečiant, ar sniego keliu – bandysime versti į darbą, mokyklą ar miestą važiuoti dviračiu. Neįmanoma tai, todėl šiandien yra strateginė klaida prilyginti Vilnių Amsterdamui arba Kopenhagai dėl daugelio skirtumų.
Turime pabaigti formuoti gatvių tinklą, kuris yra privalu miestui.
Antra, be abejonės, – didžiulis dėmesys viešajam transportui. Dabartiniai autobusai, net ir atnaujinti, kas yra labai geras šios kadencijos ir praeitos kadencijos darbas, neatliepia to poreikio, kurio nori šiandieniniai viešojo transporto keleiviai, todėl mes siūlome grįžti prie greitojo lengvojo tramvajaus projekto, kuris 2014 metais buvo parengtas <...>.
Toliau siūlome naują susisiekimo priemonę nuo Šeškinės kalno iki Konstitucijos prospekto, Europos aikštės. Čia galbūt tai pavadinsiu oro linija, panašiai kaip vadinamos gondolos Druskininkuose, bet čia imčiau Paryžiaus pavyzdį, ką galima pigiai, greitai padaryti ir pervežti nemažą keleivių skaičių nuo Šeškinės kalno, kur formuojasi didelis traukos centras, iki miesto centro.
Toliau, be abejonės, – patogumas, eismo valdymo sistema, kuri nebuvo padaryta per aštuonerius metus, kad viešojo transporto priemonės turėtų prioritetą gatvėje“, – pasakojo A. Zuokas.
Jo matymu, Vilniuje ir toliau reikėtų plėsti „Statyk ir važiuok“ aikštelių sistemą, kad gyventojai, palikę automobilius prie įvažiavimo į sostinę, toliau gilyn į miestą nemokamai judėtų viešuoju transportu.
Vilniuje neregistruotiems automobiliams – brangesnis parkavimas
Sostinės centre, A. Zuoko įsitikinimu, derėtų įrengti naujų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių.
„Parkavimo nemokamo nėra ir nebus, turime tą suprasti <...>. Mieste yra projektas, šiandien tam nereikia ir biudžeto pinigų, pilnai atsipirktų ir privati investicija, – požeminė stovėjimo aikštelė su įvažiavimais iš Jakšto gatvės, Goštauto ir Vilniaus gatvių, o viršų kaip tik [reikėtų] atiduoti viešosioms erdvėms, kur galėtų atsirasti naujos, visiškai gražios erdvės pėstiesiems, dviratininkams, – dėstė kandidatas. – Nesuformavus normalios parkavimo ar požeminės stovėjimo infrastruktūros, sunku tikėtis, kad nebus toks chaosas kaip dabar, šiuo metu yra aplink miesto centrinę dalį, tai yra Senamiestį.“
Siekiant, kad vilniečiai išvengtų atsitiktinių baudų už automobilio statymą rezervuotose vietose, jas, pasak A. Zuoko, derėtų sužymėti skirtingomis spalvomis.
„Įvestume paprastą sprendimą, kuris egzistuoja daugelyje Europos sostinių: balta spalva reiškia bendramiestines aikšteles, o tos, kurios rezervuotos, būtų pažymėtos labai aiškiai, pavyzdžiui, mėlyna spalva“, – kalbėjo politikas.
Jis pateikė siūlymą ir dėl moksleivių pavėžėjimo, kas mieste esą sumažintų kamščius.
„Savo programoje siūlome, kad kiekviena mokykla turėtų miesto geltonuosius autobusiukus ir jie atvažiuotų patys, susirinktų vaikus pagal sąrašą ir atsivežtų į mokyklą. Mamos, tėčiai turėtų normalų rytą, o plius tai mums leistų netgi mokyklos darbo laiką pastumti šiek tiek vėliau išeinant iš to piko laiko, pavyzdžiui, nuo 9 val. ryto“, – aiškino A. Zuokas.
Savo programoje politikas taip pat paminėjo užmojus panaikinti kilpinį eismą Senamiestyje, platinti ir remontuoti gatves, kai kur platinti pėsčiųjų, dviračių takus, įrengti pėsčiųjų perėjas, įrengti šildymą viešojo transporto stotelėse, įrengti daugiau elektromobilių parkavimo stotelių, šiltuoju metų laiku išplėsti dviračių dalijimosi sistemą, papildomai įvesti e-dviračius, e-skuterius.
A. Zuokas taip pat nurodė sieksiantis riboti tranzitą per Senamiestį ir apmokestinti įvažiavimą, visus į Vilnių atvykstančius automobilius (neregistruotus sostinėje) papildomai apmokestinti didesniu parkavimo mokesčio tarifu, o gautas lėšas skirti parkavimo problemų sprendimų daugiabučių kvartaluose.
Per prievartą į viešąjį transportą nesodins
Iš konservatorių partijos pašalintas, nepriklausomas kandidatas į sostinės merus, Seimo narys Mykolas Majauskas taip pat pažadėjo stabdyti sostinės gatvių siaurinimą.
Dalyvaudamas Delfi laidoje „Iš esmės“ kandidatas kalbėjo apie planus platinti sankryžas, grąžinti žaliąsias rodykles.
„Mes turime tokias urbanistines inovacijas, dėl ko miesto gyventojai, miesto svečiai yra priversti užstrigti kamščiuose, siaurinamos gatvės, siaurinamos sankryžos <...>. Maždaug 100 tūkst. gyventojų kiekvieną dieną važiuoja į darbą pirmyn ir atgal, galima numanyti, kad vien dėl susiaurintų sankryžų, susiaurintų gatvių, nepastatytų viadukų, tunelių, tiltų matome, kad sugaištame labai daug laiko, įsivaizduokime valandą per dieną dar papildomai kamščiuose <...>. Kažkam rimtai turėjo nurauti stogą, kad mieste užsiimtų tokiomis inovacijomis, kurios sukūrė milžinišką žalą gyventojams.
Man atrodo, kad tuos dalykus reikia spręsti. Reikia didinti sankryžų pralaidumą, reikia inicijuoti žaliųjų rodyklių sugrąžinimą, reikia tvarkyti viešąjį transportą – yra daug dalykų, kurios reikia daryti, ir iš esmės reikėjo daryti jau vakar“, – laidoje vardijo M. Majauskas.
Žmonių, pasak jo, nei ant paspirtukų, nei į viešąjį transportą per prievartą nesusodinsi.
Kamščių, politiko įsitikinimu, mieste būtų mažiau, jei švietimo, sveikatos paslaugas gyventojams pavyktų gauti arčiau namų, ir dėl to, anot jo, pavyzdžiui, poliklinikų filialai turėtų steigtis miegamuosiuose rajonuose.
Parkavimo problemą spręstų su koriais
Atliepdamas parkavimo problemas, M. Majauskas pasiūlė daugiabučių namų stovėjimo aikštelėse įrengti korius, statyti naujas daugiaaukštes stovėjimo aikšteles.
„Mano giliu įsitikinimu, mes nepakankamai investavome į esamų parkavimo vietų sutvarkymą ir neretai imituojame želdynus, bet matome, kad ant žalios vejos yra pastatyti automobiliai.
Visų pirma, reikia sutvarkyti esamas parkavimo vietas. Greiti sprendimai yra tokie plastmasiniai koriai, kurie leidžia saugiai ir tvarkingai pastatyti automobilius <...>.
Papildomai, mano supratimu, reikia investuoti ir į daugiaaukštes parkavimo vietas daugiabučių rajonuose, nes šiandien nėra tvarkos“, – dalyvaudamas laidoje „Karštai su TV3.lt“ vertino kandidatas.
Savo programoje jis taip pat nurodė sieksiantis dažninti greituosius maršrutus, remontuoti sostinės kelius, plėsti dviračių takų tinklą ir ypatingą dėmesį skirti dviračių takų jungtims, numatyti aiškias elektrinių paspirtukų naudojimosi taisykles.
Delfi paklaustas apie kilpinį eismą Senamiestyje, M. Majauskas teigė, jog siektų jį išlaikyti, bet tuo pačiu koreguoti, kad Senamiesčio prieigose nebūtų milžiniškų kamščių.
„Kilpinis eismas akivaizdžiai sulėtino gyvenimą Senamiestyje. Dalis vietinių gyventojų tuo džiaugiasi, dalis vis dar bando priprasti prie naujos tvarkos. Ir nors šis sprendimas turi savo privalumų, tai sukūrė milžiniškus nepateisinamus kamščius Senamiesčio prieigose. Todėl tam tikri pokyčiai yra neišvengiami ir, tikėtina, bus priimti kartu su Vokiečių gatvės rekonstrukcija“, – teigė jis.
Prioritetas – suremontuoti gatves
Konservatorių kandidatas į merus, dabartinio sostinės vadovo pavaduotojas Valdas Benkunskas, dalyvaudamas laidoje „Karštai su TV3.lt“, kaip ir kiti du pretendentai pažadėjo stabdyti Vilniaus gatvių siaurinimą ir prioritetą skirti gatvių remontui.
„Reikia pripažinti, kad tai buvo klaida, šitie projektai nebus tęsiami, prioritetai bus skiriami visai kitur. Pirmiausia, mes turėsime susitvarkyti su higiena: 230 km avarinės būklės gatvių ir per artimiausius penkerius metus bus pasiekta, kad šitos gatvės būtų visiškai sutvarkytos, čia turi būti miesto prioritetas šiandieną“, – dėstė V. Benkunskas.
Delfi paklaustas apie kilpinį eismą Senamiestyje, jis teigė, kad savo tikslą toks eismo modelis pasiekė, tačiau, anot politiko, jo veikimą reikėtų peržiūrėti.
Savo programoje V. Benkunskas nurodė sieksiantis Vilniuje pradėti transporto mazgų rekonstrukciją (nauji tuneliai sankryžose ir viadukas, atnaujinti žiedai, papildoma gatvė iš Pilaitės), taip pat – sukurti 5,8 tūkst. naujų parkavimo vietų įrengiant daugiaaukštes stovėjimo aikšteles rajonuose, korius daugiabučių kiemuose.
Draudimai paspirtukų naudotojams
Politikas taip pat pažadėjo visiškai atnaujinti viešąjį transportą, kad neliktų senųjų troleibusų, o perkami nauji autobusai būtų varomi elektra arba vandeniliu, taip pat pažadėjo išplėsti greitųjų autobusų maršrutų skaičių, įrengti daugiau A juostų, padidinti vidutinį viešojo transporto greitį 4 km/val., sudaryti galimybę viešajame transporte atsiskaityti mokėjimo kortele.
V. Benkunskas teigė siūlysiantis naujus maršrutus, kad būtų geriau išnaudotas vietinis susisiekimas geležinkeliu, pažadėjo nutiesti naujų dviračių takų, įskaitant taką aplink Vilnių, taip pat užtikrinti, kad autobusai ir troleibusai, važiuojantys į tris kalnus Vilniuje (Tauro, Narbuto ir Šeškinės), vieną stotelę nemokamai pavežtų visus dviratininkus.
Vilniuje, pasak politiko, taip pat bus atnaujinti ir tiesiami nauji pėsčiųjų takai, kur įmanoma, plečiami šaligatviai, Senamiestyje esamas betono plytas ketinama keisti akmeninėmis trinkelėmis.
Kandidatas pažadėjo įvesti taisykles dėl paspirtukų naudojimo, siekti drausti paspirtukų eismą miesto centre šaligatviais, kur šaligatvių plotis ribotas.
Mieste, prie daugiabučių, V. Benkunsko matymu, reikėtų įrengti papildomų elektromobilių krovimo stotelių, o keliuose – triukšmo matavimo radarus, kurie skirtų baudas už viršytą transporto priemonės triukšmą.
Mano, kad keliauti dviračiu „kiečiau“
Seimo narys, Laisvės partijos kandidatas Vilniaus mero rinkimuose Tomas Vytautas Raskevičius, dalyvaudamas Delfi laidoje „Iš esmės“, priešingai nei kiti kandidatai pažadėjo tęsti sostinės gatvių siaurinimo darbus, išsaugoti kilpinį eismą Senamiestyje.
„Įsipareigoju tęsti gatvių transformacijos projektą, ketinu paruošti dvejų metų planą, kur ir kokios gatvės bus transformuojamos, ir suteikti vilniečiams galimybę pateikti savo pastabas ir pasiūlymus“, – sakė jis.
Politikas teigė sieksiantis, kad Vilniuje, o ypač jo centre, būtų mažiau betono, asfalto ir taršos.
Judumas, pasak jo, mieste turėtų veikti diversifikuotai: 30 proc. keliaujančių automobiliu, 30 proc. – viešuoju transportu, 30 proc. – pėsčiomis ir 10 proc. dviračiu.
Būtent pastarąja transporto priemone, T. V. Raskevičiaus nuomone, yra „kiečiau“ keliauti nei automobiliu.
„Jeigu mes platinsim gatves, statysim miesto centre antžemines stovėjimo aikšteles, mes kamščių problemos neišspręsim, nors ir padarysim miestą patogesnį judėjimui automobiliams, nes kuo bus gatvės patogesnės benzininiams aparatams jomis važinėti, tuo daugiau mašinų mieste ir bus.
Vienintelis variantas, prie ko pereina visi Vakarų Europos miestai, užtikrinti tvarų judumą mieste <...>. Reikia derinti judėjimą automobiliais, nes vis tiek mieste bus žmonių, kurie mašinomis važinės, nes yra tokia gyvenimo kasdienybė, bet turi tęstis investicija ir į viešąjį transportą, ir padaryti miestą judėjimui [patogų] tiek dviratėmis transporto priemonėmis, tiek pėsčiomis.
Ir kai mes kalbame apie naująjį gatvių standartą, būtent to yra ir siekiama – neskelbti karo automobiliams, o sukurti tokią infrastruktūrą, kad žmonės, galintys judėti alternatyviai mieste ne automobiliais, galėtų tą daryti“, – dėstė T. V. Raskevičius.
Siūlo į gatvės centrą kelti A juostą
Jo įsitikinimu, reikėtų siekti, kad Vilniuje viešasis transportas veiktų „kaip laikrodis“. Politikas svarstė, kad A juostos mieste galėtų atsidurti gatvių viduryje.
„Dabartinis prioritetas šiandien turi būti tam, kad dabartinė viešojo transporto sistema veiktų kaip laikrodis. Turi būti aiškūs tvarkaraščiai, atnaujintas parkas, aukšta vadyba, elektroninio bilieto sistema <...>.
Turėdami šiandien infrastruktūrą, kurią galime panaudoti, turime kalbėti ir apie autobusus. Tiesiame dabar A juostas, jos vis tiek neturi pirmumo prieš kitas transporto priemones, stoja prie šviesoforų, jas blokuoja į dešinę sukantys vairuotojai, tai gal prieš tiesdami tramvajaus liniją, pagalvokime, gal galime greituosius autobusus paleisti ne šonine eismo juosta, o per gatvės vidurį ir tokiu būdu spręsti iškylančias viešojo transporto problemas“, – vardijo T. V. Raskevičius.
Mieste, pasak jo, reikėtų tiesti naujus dviračių ir pėsčiųjų takus, pastaruosius geriau prižiūrėti, skatinti automobilių dalinimosi platformas.
„Nes jeigu nėra dviračių takų, niekas dviračiu ir nevažiuoja, jeigu nėra pėsčiųjų takų, niekas į darbą pėsčiomis ir neina“, – savo matymą atskleidė T. V. Raskevičius.
Automobilių parkavimas, jo nuomone, Vilniuje turi likti mokamas.
„Nemokamas parkavimas nesukurs daugiau vietų pastatyti automobilį, jų tik dar labiau sumažės, todėl miestas turi ir toliau šitą politiką vystyti (kai kainos stovėjimo aikštelėse kyla, jeigu užstatoma daugiau kaip 80 proc. vietų – Delfi). Taip pat galimai taikyti ir išmaniuosius sprendimus šioje srityje, pavyzdžiui, kad parkavimo įkainis galėtų keistis pagal faktinį vietos užstatymą einamuoju metu“, – komentavo T. V. Raskevičius.
Požeminėms aikštelėms centre – ne
Miesto centre, pasak jo, galima apsieiti be požeminių parkavimo aikštelių. Vietoje to, pretendento į merus įsitikinimu, reikėtų išnaudoti esamą infrastruktūrą ir įrengti papildomas stovėjimo vietas.
O kai kur be požeminių stovėjimo aikštelių esą nepavyktų apsieiti.
„Yra tam tikrų rajonų, tas pats Perkūnkiemis, kur nei gatvių, nei parkavimo nėra ir nebus. Taip, reikia kalbėti apie papildomas parkavimo iniciatyvas tokias kaip daugiaaukštės stovėjimo aikštelės.
Pažiūrėkite į Paupį. Ten yra įrengtos požeminės stovėjimo aikštelės, dabar patvirtinus bendrąjį planą, yra numatyta papildoma užstatymo iniciatyva tiems vystytojams, kurie įrengia požemines stovėjimo aikšteles ir užtikrina, kad automobiliai nebūtų miesto gatvėse, o būtų po žeme. Šitą kryptį būtina tęsti“, – laidoje „Karštai su TV3.lt“ tikino T. V. Raskevičius.
Savo programoje politikas nurodė, jog ketina sužymėti tiek kiemuose, tiek gatvėse esančias statymo vietas, visiškai atnaujinti troleibusą parką, 30 proc. padidinti viešojo transporto juostų ilgį, pristatyti naujus maršrutus, skirtingos talpos autobusus, patogesnes stoteles, didinti privačių vežėjų aptarnaujamų maršrutų dalį.
T. V. Raskevičius pažadėjo Vilnių sujungti nepertraukiamu dviračių taku, įrengti daugiau dviračių stovėjimo vietų gatvėse, atnaujinti bent 300 km kelių, įrengti daugiau įstrižinių perėjų pėstiesiems.
Aprašyti kandidatų į sostinės merus A. Zuoko, M. Majausko, V. Benkunsko ir T. V. Raskevičiaus pozicijas apie judumą mieste portalas Delfi pasirinko remdamasis viešai skelbtomis reprezentatyviomis visuomenės nuomonės apklausomis.
Pagal jas, šie kandidatai turi didesnį kaip 10 proc. vilniečių palaikymą ir bent jau kol kas yra pagrindiniai pretendentai rinkimuose.
Į Vilniaus mero rinkimuose taip pat kandidatuoja Seimo socialdemokratė Rasa Budbergytė, Liberalų sąjūdžio atstovė Eglė Radvilė, Seimo „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, europarlamentaras iš „valstiečių“ Stasys Jakeliūnas, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica, Regionų partijos atstovas Valdas Tutkus, save išsikėlęs Seimo narys Aidas Gedvilas, partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovas Ramojus Girinskas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas, ketinimų dalyvauti rinkimuose turi ir Tautos ir teisingumo sąjungos lyderis Petras Gražulis.
Kandidatai dar nėra registruoti oficialiai.
Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5-ąją.
