Ar Lietuva pasiruošusi?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog „Wagner“ grupė jau nėra tokia, kokia buvo žygiuodama į Maskvą.
„Mums reikia laikytis oriai, stebėti situaciją ir būti pasiruošusiems. Sakyčiau, kad pirmiausia reikia labai aiškiai atskirti ir pasakyti vieną labai paprastą dalyką. Kad jeigu mes kalbame apie galimą tradicinę konvencinę ataką, tai tokia tikimybė yra visiškai menka. Tą reikia labai aiškiai suvokti, kad „Wagner“ nebėra toks, koks buvo žygyje į Maskvą“, – pabrėžė parlamentaras.
Jis teigė, jog šiuo metu „Wagner“ turima ginkluotė nurodo, kad tiesioginio įsiveržimo scenarijus yra visiškai minimalus.
„Mes visą laiką akcentuojame Vakarams, kad tokių grupuočių atsiradimas reikalauja kuo greitesnės reakcijos, nes trumpėja reakcijos greitis. Mūsų žvalgyba, aišku, yra pajėgi, turiu omenyje ir visą NATO žvalgybą. <...> Todėl, kai kalbame apie konvencines atakas, tai neužteks tiesiog judėjimo. Reikia turėti logistikos grandines, resursus, daug ką... <...>
Bet tokios grupuotės atsiradimas (Baltarusijoje, aut. p.) mažina tą reakcijos greitį, nes neturime to strateginio gylio, kurį turi ukrainiečiai“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi L. Kasčiūnas.
Visgi, Seimo NSGK pirmininko L. Kasčiūno teigimu, yra kitas grėsmių lygmuo.
„Mes įprastai tą lygmenį vadiname hibridiniu. Bet tai yra tam tikros provokacijos, nervų tampymas, ribų tikrinimas, reakcijos tikrinimas. Čia kalbu apie ne karinius, bet pilkoje zonoje esančius dalykus. Kaip nelegalių migrantų organizavimas, nedidelė provokacija prie sienos. <...> Ties tuo jie tikrai gali dirbti“, – Žinių radijo eteryje vardijo Seimo narys L. Kasčiūnas.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas L. Kasčiūnas tikino, jog nepaisant karingos Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos retorikos, pastarasis dažniausiai lieka itin ypatingų įvykių šešėlyje.
„Jis nenori būti centre. Jis puikiai supranta, kad nei Lietuva, nei Lenkija, nei visas NATO netraktuos „Wagner“ kaip privačios grupės. Tai yra aišku visiems, jog tai yra Rusijos Federacijos ir Baltarusijos jau šiuo metu galimas instrumentas. Tai atsakomybė bus jo. Jis turi aiškiai suprasti, jog jis tikrai to nenusiplaus“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Lietuva yra pasiruošusi ir galimai hibridinei atakai. Ir jai padėjo pasiruošti nelegalių migrantų krizė. Per kurią, anot L. Kasčiūno, tapome stipresni.
„Ne tik stipresni savo fiziniu barjeru, ne tik tuo, kad šiuo metu turime sienos stebėjimo sistemas, kurios mums padeda matyti kiekvieną mūsų pasienio su Baltarusija metrą. <...> Tai leidžia mums kalbėti, kad mes viską fiksuosime, viską matysime ir tai darysime iš anksto.
Ir tie du metai nelegalios migrantų krizės labai sustiprino sąveiką tarp mūsų pasieniečių ir kariuomenės. Ir tas algoritmas, kuriuo dirbome paskutinius dvejus metus gali būti naudingas ir dabar“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Baltarusijoje turėtų būti apie 4–5 tūkst. „Wagner“ samdinių.
Lenkijos pozicija aiškinama dvejomis priežastimis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas dr. Andžejus Pukšto Žinių radijo eteryje teigė, jog panikos Lenkijoje dėl „Wagner“ samdinių Baltarusijoje tikrai nėra.
„Panikos Lenkijoje nėra. Dauguma lenkų atostogauja, liepa ir rugpjūtis yra mėgstamiausi lenkų atostogų mėnesiai. Bet politikai, ko gero, mažiausiai atostogauja, kadangi Lenkijoje artėja parlamento rinkimai, jie vyks spalio mėnesį. <...>
Tai šiek tiek aistras kaitina. Bet iš viso Lenkija mato save kaip aktyvią Vidurio Rytų Europos ir visos Europos aktorę. Ko gero, tai, kad Lenkijos premjeras šeštadienį, vėliau ir žemesnio rango politikai pasisakinėjo dėl „Wagner“ grupės grėsmių rodo du dalykus“, – teigė VDU politologas.
Pirmas, anot jo, bandymas pasiruošti pačiam blogiausiam scenarijui, kuris nebūtinai ir išsipildys. O antrasis – noras atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į visai šalia kylančias grėsmes.
„O kitas dalykas – Lenkija nori atkreipti ir europinės, pasaulinės bendruomenės dėmesį dėl tų labai artimai esančių grėsmių. Man atrodo, kad Lenkija kaip niekada yra saugi. Turėkime omenyje, kad be karių savų, yra dar JAV karių buvimas teritorijoje“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo politologas A. Pukšto.
Jo teigimu, aukščiausi Lenkijos politikai apie „Wagner“ grėsmę bando priminti tiek vidaus, tiek ir išorės auditorijoms.
VDU politologo A. Pukšto teigimu, Lenkijoje yra įmanoma atidėti rinkimus, jeigu šalyje yra įvesta ypatingoji padėtis.
„Ir tokie gandai buvo pasklidę prieš kurį laiką. Bet praėjusią savaitę buvo valdančiosios partijos „Teisė ir Teisingumas“ lyderio Jaroslawo Kaczynskio pareiškimas, kad rinkimai nebus atidėti. Bet dar neturim datos rinkimų“, – teigė VDU politologas A. Pukšto Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.
Kokie galimi scenarijai?
Seimo narys prof. Raimundas Lopata teigė, jog ši situacija leidžia stiprinti šalies saugumą.
„Bet viskas čia jau priklauso nuo dialogo su mūsų sąjungininkais. <...> Stebima situacija, tą reikia pabrėžti. Nes netolimoje praeityje pramiegodavome tokius dalykus. Diskusijos vyksta rimtos, klausimas, ar suteiks teigiamą rezultatą – mūsų sąjungininkų karinį stiprinimą čia, Lietuvoje“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ svarstė R. Lopata.
Jis taip pat sutiko, jog panikos kelti nereikia, bet situaciją būtų galima išnaudoti savo tikslams.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius laidoje teigė, jog reagavimo galimybės į bet kokias grėsmes yra kur kas didesnės nei anksčiau.
„Įvairūs variantai yra dėliojami, įvairūs scenarijai. Ir ta grėsmė turbūt neatsirado šiandien ir ne tik su „Wagner“ atėjimu į Baltarusiją. Juk hibridinė ataka tęsiasi nuo 2021 metų. Budrumo lygis tarnybos tikrai nėra sumažėjęs, jis net padidėjęs. Turime geresnes priemones: ir fizinį barjerą, ir stebėjimo kameras, stebėjimo sistemas visame perimetre tiek su Baltarusija, tiek ir su Rusijos Federacija. Reagavimo galimybės yra tikrai daug didesnės“, – Žinių radijo eteryje tikino vidaus reikalų viceministras.
A. Abramavičius taip pat pridūrė, jog galimi scenarijai taip pat yra įvairūs.
„Nuo konvencinės karinės atakos, tokiu atveju jau būtų vienoks scenarijus. Bet neatmestinas ir infiltravimasis į neteisėtų migrantų srautus, kitas bandymas prasiveržti per sieną. Čia jau mūsų struktūros: pasienio apsaugos tarnyba būtų pilnai pasirengusi reaguoti“, – pabrėžė vidaus reikalų viceministras A. Ambramavičius.
