Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškina, jog mokymosi priemonės vaikams (vadovėliai, mokymosi aplinkų licencijos) turėtų būti perkamos valstybės lėšomis, o ne tėvų. O jei lėšų trūksta, mokykla dėl to turėtų tartis su savivaldybe.

Svarsto, kad mokykla neūkiškai naudoja lėšas

Į Delfi redakciją kreipėsi būsimo sostinės Pavilnio progimnazijos septintoko tėtis pasakodamas, jog mokykla prašo apmokėti vaiko vadovėlius, kurie pasiekiami skaitmeninėje mokymosi aplinkoje „EDUKA klasė“.

„Kiekvieno mokinio prašoma atnešti klasės vadovams po 19 eurų grynais“, – teigė jis.

Gyventojas laiške kėlė klausimus, kodėl pasirinkta būtent ta mokymosi aplinka, ir piktinosi susidariusia situacija.

„Valstybė garantuoja vadovėlių finansavimą, tačiau švietimo reformos šviesoje, arba pamiršo skirti finansavimą, arba mokykla neūkiškai naudoja tam skiriamas lėšas ir dabar nusprendė užlopyti skyles tėvų lėšomis“, – rašė jis.

Grinieji pinigai

Delfi kalbintas progimnazijos direktorius Redas Kononenko pirmiausia pabrėžė, jog tėvų prašoma apmokėti ne vadovėlius, o licencijas, kurias įsigijus, mokiniams būtų galima naudotis mokymosi aplinka. Licencijos kaina metams – 19 eurų.

„Mes neprašom [lėšų] už vadovėlius, prašom už skaitmeninės mokymosi aplinkos individualias licencijas. Yra tokia skaitmeninė mokymosi aplinka „Eduka“. Joje yra daugybė funkcijų“, – dėstė vadovas.

„Šalia vadovėlių mokykla visada naudoja popierines pratybas ir elektronines mokymosi aplinkas, bet „Eduka“ yra plačiausia, joje yra didžiausias pasirinkimas elektroninių užduočių, joje yra ir suskaitmeninti visi senieji įvairių leidyklų, su kuriomis jie bendradarbiauja, vadovėliai, ir suskaitmeninti naujieji vadovėliai“, – toliau pasakojo R. Kononenko.

Jis teigė, kad, naudojantis mokymosi aplinka, vaikams yra galimybė individualizuoti pamokų turinį, skirti nevienodo lygio užduotis, namų darbus, taip pat yra galimybė turėti prieigą prie suskaitmenintų senų ir naujų vadovėlių.

Progimnazijos direktorius tikino, kad priėjimas prie mokymosi aplinkos „EDUKA klasė“ dabar vaikams būtų itin naudingas, nes keisis dalykų bendrosios programos.

Mokyklos direktorius: mums per brangu

„Bet jokiu būdu nėra taip, kad mes verčiame pirkti elektroninius vadovėlius“, – pabrėžė R. Kononenko.

Jis pripažino, kad mokykla neišgali visiems, kuriems reikia, nupirkti naujų vadovėlių, pritaikytų prie naujųjų programų turinio, – esą sumos viršija visus turimus biudžetus.

Mokykla taip pat neišgali visiems (pirmokams, ketvirtokams, penktokams ir septintokams) nupirkti ir mokymosi aplinkos licencijų, nors šios išeina pigiau nei vadovėliai.

„Šitos „Eduka“ licencijos perkamos ne iš vadovėlių lėšų. Biudžete tai yra priskiriama informacinėms technologijoms ir IT paslaugoms. Tai ir kompiuterių pirkimas, spausdintuvai, įvairios duomenų bazės, kaip elektroninis dienynas, bibliotekos programa, raštvedybos programa, pats internetas, spausdintuvų, kompiuterių remontai, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji ekranai. Visa tai įeina, o taip pat – ir elektroninės mokymosi aplinkos <...>.

Tam iš viso turim 8000 eurų per visus šaltinius – tiek savivaldybės, tiek valstybės. Ir jeigu mes mokiniams nuperkam „Eduka“ licencijas, mes neturim už ką susimokėti net už internetą. Nelieka ničnieko elementariems poreikiams. O kadangi mokykla auga ir turim vieną IT kabinetą, šįmet esame suplanavę įkurti 13 darbo vietų – dar vieną tokią mokymosi vietą“, – pasakojo R. Kononenko.

Pamoka

„Yra sudėlioti kiti prioritetai ir šitoms licencijoms, net jei ir nebūtų kompiuterių ar planšetinių kompiuterių poreikių, vis tiek mums tai yra per brangu“, – pridūrė jis.

Esant tokioms aplinkybėms, progimnazija, pasak direktoriaus, prisidėti paprašė tėvų. Tam esą pritarė tiek mokytojai, tiek mokyklos taryba.

O tėvams, teigė direktorius, tai galėtų išeiti į naudą, nes, perkant prieigą prie mokymosi aplinkos, galima atsisakyti dalies popierinių pratybų.

„Tai šitas sprendimas netgi sutaupo tėvų lėšas“, – dėstė R. Konenko.

Paklaustas, ar tik vienas tėtis piktinosi progimnazijos prašymu prisidėti, jis patvirtino, kad taip:

„Vienintelis. Buvo vienas ar kitas klausimas, bet tada paaiškini situaciją, visiems viskas aišku.“

Ministerija: licencijoms pirkti naudojamos valstybės skirtos lėšos

Su klausimais apie tai, ar ugdymo įstaiga gali prašyti tėvų susimokėti už tokių skaitmeninių mokymosi aplinkų kaip „Eduka“ licencijas, ar už tai turi mokėti mokykla, Delfi kreipėsi į ŠMSM.

Pastaroji nurodė, kad tiek vadovėliai, tiek licencijos mokymosi aplinkoms turi būti perkamos iš valstybės lėšų, skirtų mokyklai.

„Valstybė kasmet mokykloms skiria apie 10 mln. Eur vadovėliams ir mokymo priemonėms, taip pat ir skaitmeninėms, įsigyti. Kadangi šiais metais bus pradėtos įgyvendinti atnaujintos bendrosios programos, mokykloms vadovėliams įsigyti ŠMSM papildomai skiria dar 8,5 mln. Eur.

Kiek ir kokių vadovėlių ir kitų mokymo priemonių pirkti, sprendžia mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba, kuriai priklauso ir mokytojai, ir tėvų atstovai. Daugumos mokyklų bendruomenės atsakingai sprendžia, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia, tariasi su mokinių tėvais.

„Eduka“ yra viena iš skaitmeninių mokymo platformų, ir jei mokykla nusprendžia ją naudoti, turi įsigyti naudojimo licencijas. Licencijoms pirkti naudojamos minėtos valstybės skirtos lėšos“, – komentare nurodė ŠMSM Komunikacijos skyrius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

O jei mokyklai visam tam trūksta lėšų, ji, pasak ministerijos, šį klausimą turėtų spręsti su savivaldybe:

„Jei mokyklai trūksta skiriamų lėšų vadovėliams ar mokymo priemonėms, ji šį klausimą turėtų aptarti su savo steigėju (savivaldybe), nes skirtingų savivaldybių praktika rodo, kad kartais perkant mokymo priemones ar licencijas savivaldybės mastu, teikėjai pasiūlo mažesnę kainą ir tai leidžia racionaliai panaudoti turimas lėšas.“

Savivaldybė situaciją traktuoja kitaip nei ministerija

Vilniaus miesto savivaldybė situaciją dėl licencijų traktuoja kiek kitaip nei ministerija: esą mokymosi aplinkoje „EDUKA klasė“ mokiniai gali turėti prieigą prie pratybų, už kurias pareigą mokėti turi tėvai, taigi, normalu, kad tėvų prašoma prisidėti finansiškai, ir tuo labiau, kai tam pritarė progimnazijos taryba.

„Savivaldybei ši situacija yra žinoma, progimnazija informavo, kad tokiam sprendimui pritarė mokyklos taryba.

„Eduka“ yra individuali mokymosi priemonė, kuria, kaip ir kitais pratybų sąsiuviniais, pagal Švietimo įstatymą mokinius aprūpina jų tėvai, globėjai ar rūpintojai.

„Eduka“ licencijos galėtų būti įsigyjamos iš lėšų, skirtų informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimui, tačiau šias lėšas Pavilnio progimnazija išnaudoja einamiesiems poreikiams: mokesčiams už interneto ryšį, el. dienyno ir kitų el. sistemų palaikymo paslaugoms, spausdintuvų ir kopijavimo aparatų dažams ir remontui, būtinų elektroninės infrastruktūros gerinimo darbų įgyvendinimui. Dėl to, mokyklos tarybai priėmus sprendimą, progimnazijos administracija informavo mokinių tėvus dėl licencijų įsigijimo asmeninėmis lėšomis“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)