Apie tai pirmadienį pranešė Prezidentūra.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo energetikos ministru paskyrė Roką Masiulį“, - teigiama Prezidentūros pranešime.
Premjeras Algirdas Butkevičius DELFI teigė, kad R. Masiulis – Darbo partijos kandidatas. Jį premjerui pasiūlė „darbiečių“ lyderė Loreta Graužinienė.
„Su Seimo pirmininke buvau sutaręs, (…) kad iki šios dienos, 13 val., būtų pateikta kandidatūra. Nes, kaip žinote, prezidentė išvyksta į JAV, kad dar spėtų pasirašyt dekretą mano teikimu. Ir paskutinę valandą buvo pateikta kandidatūra man. Ir kaip tik, prieš 14 val., buvo pristatytas mano teikimas prezidentei ir prezidentė pasirašė dekretą, kad jau šią savaitę galėtų naujas ministras prisiekti“, - kalbėjo A. Butkevičius.
„Taip, tai yra Darbo partijos kandidatūra“, - pridūrė Vyriausybės vadovas.
A. Butkevičius teigė visokeriopai palaikantis naująjį ministrą. „Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į prašymą, kad būtų kompetentingas žmogus ir nebūtų naujas, kuriam reikėtų susipažinti su labai svarbiais Lietuvai ir tarptautiniame lygyje įgyvendinamais energetiniais projektais“, - tęsė A. Butkevičius.
Kada R. Masiulis pradėjo figūruoti kaip kandidatas į ministrus, premjeras linkęs nutylėti. A. Butkevičius patikina, kad politinės krizės nebus, ir Darbo partija R. Masiulio paskyrimui pritaria. „Čia buvo geranoriškas sutarimas“, - teigė A. Butkevičius.
Darbo partijos Seimo narys Kęstutis Daukšys pasakojo, kad R. Masiulio kandidatūra buvo patvirtinta „darbiečių“ prezidiume, kuris vyko pirmadienį popiet.
„Jeigu geras žmogus, tai gali būti ir „darbiečių“ žmogus“, - DELFI sakė K. Daukšys, kurio pavardė taip pat buvo minima galimų kandidatų gretose.
Pasak K. Daukšio, R. Masiulį į ministrus pasirinko partijos pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Aš asmeniškai palaikiau kandidatūrą. Nes tai žmogus, kuris yra specialistas, jis sugeba dirbti, o kadangi kažkaip tai kitokie irgi geri kandidatai buvo ne visiems priimtini, tai mes pasirinkome tą, kuris tiko visiems“, - pasakojo politikas.
R. Masiulis: kandidatu tapau šiandien
Paskirtasis energetikos ministras R. Masiulis DELFI teigė kandidatu į ministrus tapęs tą pačią dieną, kai D. Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl jo paskyrimo į šias pareigas.
„Realiai pasiūlymo sulaukiau šiandien. Nors su Seimo pirmininke kalbėjau ir praėjusią savaitę“, - sakė R. Masiulis.
Naujasis ministras Darbo partijai nepriklauso. Nors partinės struktūros pretendentus į ministrus turėjo tvirtinti tik pirmadienio vakarą, R. Masiulis nesiėmė vertinti, kodėl sprendimas dėl jo paskyrimo priimtas dar iki partijos struktūrų verdikto.
„Man procedūras sunku komentuoti“, - teigė pašnekovas.
R. Masiulis teigė su L. Graužiniene aptaręs energetikos sektoriaus perspektyvas – esą jis turi būti „stiprus, nepriklausomas ir skaidrus“. „Kadangi principai mano ir partijos sutapo, tai pasiūlymas labai atsakingas – jeigu tavimi tiki ir mano, kad tu gali daugiau, tai tokius pasiūlymus reikia priimti“, - teigė naujasis ministras.
Tapęs ministru R. Masiulis žada daug dėmesio skirti buvusiai darbovietei – „Klaipėdos naftai“ ir jos vykdomam suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. „Dabar mano svarbiausia užduotis bus užtikrinti sklandų „Klaipėdos naftos“ darbą“, - sakė paskirtasis ministras.
Į ministro postą R. Masiulis keliauja sykiu susimažindamas algą. J. Neverovičius iki atleidimo uždirbdavo apie 11,67 tūkst. Lt iki mokesčių. Dabartinė „Klaipėdos naftos“ vadovo alga – kur kas didesnė.
„Mano atlyginimas, jeigu vidutinis per metus, apie 19 tūkst. Lt/mėn. iki mokesčių“, - teigė R. Masiulis.
Anot jo, atlyginimas „nebuvo apsisprendimo faktorius“.
Lig šiol R. Masiulis nefigūravo tarp viešai linksniuojamų pretendentų į energetikos ministrus.
Darbo partija, kuriai priklauso ši pozicija, taip pat neskelbė „Klaipėdos naftos“ vadovo tarp kandidatų į vietą, kurią buvo priverstas palikti Jaroslavas Neverovičius.
Eidamas „Klaipėdos naftos“ vadovo pareigas R. Masiulis buvo priverstas patirti socialdemokrato, Seimo laikinosios energetikos komisijos pirmininko Artūro Skardžiaus išpuolius, tačiau premjeras A. Butkevičius „Klaipėdos naftos“ vadovą nuosekliai gynė.
A. Skardžius R. Masiulį yra pavadinęs „profesionaliu manipuliatoriumi ir sukčiumi“. Jis piktinosi, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo laivą-saugyklą, už kurio nuomą Lietuva 10 metų kasdien turėtų mokėti po beveik 0,5 mln. litų, „Klaipėdos nafta“ išsinuomojo iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“.
R. Masiulis yra sakęs, kad A. Skardžiaus vadovaujama komisija itin kenkia suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų procesui. A. Butkevičius „Klaipėdos naftos“ vadovą gynė, todėl A. Skardžiaus vadovaujamos komisijos išvados buvo sušvelnintos – jose nebebuvo reikalaujama dėl terminalo kreiptis į teisėsaugos institucijas.
G.Nausėda: naujasis energetikos ministras įrodė, kad turi stuburą
„Gerai vertinu. Kadangi negaliu pasakyti, kad asmeniškai draugauju, bet esame daug kartų susitikę įvairiuose renginiuose. Man tikrai daro įspūdį ir žmogaus kompetencija, ir padorumas, ir vadybiniai gebėjimai. Taip kad tiesą sakant, jeigu buvo įvardinta, kad čia yra netikėtumas, sakyčiau, kad tai malonus netikėtumas toje situacijoje, kuri buvo susiklosčiusi. Tiesą sakant, truputį gal ir su nerimu dairėmės, ar nebus kokių nors egzotiškų kandidatūrų“, - BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, R.Masiulis pademonstravo savo tvirtumą, kai buvo puolamas dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto.
„Tai, kad jisai turi stuburą, mes galėjome įsitikinti per peripetijas, kuomet jis buvo labai puolamas, ypatingai kai kurių Seimo narių. Jis pademonstravo, kad gali apginti savo poziciją ir nuosekliai vykdyti tuos darbus, kurie jam buvo patikėti. Kokie bus jo prioritetai, kol kas sunku pasakyti. Manau, kad jis juos netrukus sudėlios ir pateiks visuomenei. Turbūt natūralu, kad tai pirmiausiai susiję su jo buvusiu darbu, kadangi tai yra didžiausia aktualija arba svarbiausias projektas, kuris netrukus bus baigtas įgyvendinti ir, natūralu, atkreips visos visuomenės dėmesį. Tikriausiai daugiausiai laiko praeis skiriant būtent tam“, - BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, dėl kitų energetikos projektų, tarp kurių yra Visagino atominė elektrinė, būtų per anksti samprotauti.
„Aš jo asmeninės pozicijos nežinau, ar jis ją turi suformulavęs sau, bet be abejo, reikės atsižvelgti ir į tuos ribojančius veiksnius, kurie yra susiklostę aplink šį projektą“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.
A. Sekmokas tikisi, kad R. Masiulis išliks politiškai korektiškas
Energetikos ministru pirmadienį paskirtas naftos krovos ir SGD terminalą statančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas nepartinis Rokas Masiulis yra kvalifikuotas specialistas, kuris šiose pareigose išliks politiškai korektiškas, mano buvęs koalicinės konservatorių ir liberalų Vyriausybės energetikos ministras, nepriklausomas ekspertas Arvydas Sekmokas, kuris 2010 metais paskyrė R.Masiulį vadovauti „Klaipėdos naftai“.
Jo teigimu, R.Masiulis yra ne politinis, o technokratinis ministras.
„Aš manau, kad jis užims tokią poziciją, kurios iš jo reikalauja pareigos ir priesaika Seime. Nemanau, kad jis būtų kažkurios partijos šešėlinių interesų atstovas. Turint galvoje dabartinę geopolitinę situaciją, tai yra labai išmintingas pasirinkimas. Manau, tai yra tiek Darbo partijos išmintingas žingsnis, siekiant išlaikyti savo tam tikrą teigiamą įvaizdį visuomenėje, tiek premjero Butkevičiaus noras turėti kvalifikuotus specialistus Vyriausybėje, ir manau, tai naudinga valstybei“, - kalbėjo A.Sekmokas.
Pasak jo, R.Masiulio paskyrimas yra geriausias atsakymas į socialdemokrato Arvydo Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios energetikos komisijos išvadas, kuriose prokurorams buvo siūloma aiškintis, ar jis ir R.Masiulis neviršijo savo įgaliojimų ir nepadarė žalos valstybei, sudarydami plaukiojančios saugyklos nuomos sutartį su „Hoegh LNG“.
„Aš laikyčiau, kad tas paskyrimas yra pats aiškiausias atsakymas į komisijos tyrimą“ , - teigė A.Sekmokas.
Ekspertas teigė neabejojantis, kad R.Masiulis sugebės ne tik sėkmingai baigti SGD terminalo projektą, bet ir kitus strateginius šalies energetikos projektus.
„Aš neabejoju, kad jis toliau vykdys strateginius projektus. Neabejoju, kad jis elektros jungtį „NordBalt“ į Švediją sėkmingai pabaigs kitų metų pabaigoje, taip pat „LitPol Link“ jungtį į Lenkiją. Kadangi jis labai gerai susipažinęs su energetikos nepriklausomybės strategija, jis toliau sėkmingai tą strategiją įgyvendins“, - įsitikinęs A.Sekmokas.