„Dėmesio iš žmonių susilaukiame. Labai džiugu, kad dažniausiai mus priima labai draugiškai – ar papypsi, ar pamojuoja ranka“, – LNK sakė pirmos kovinės inžinerijos kuopos vadas kpt. Modestas Petravičius.
Vaizdas – neįprastas, tad vairuotojų dėmesį atkreipia tiltus tikrinanti trijų karių komanda.
„Mūsų kuopos kariai šių pratybų metu tikrina tiltus tarp Kauno ir Vilniaus. Kariai surenka reikiamus duomenis, tokius kaip tilto ilgis, atramų kiekis, tarpai tarp atramų, sijų kiekis, tarpai tarp jų. Kažkokios ypatingos technikos nereikia, naudojame matavimo prietaisus – tolimačius, ruletes, kopėčias, jei reikia palipti kažkur. Matavimas vyksta grupėmis“, – paaiškino M. Petravičius.
Tiltų ir viadukų vertinimas atliekamas keliais etapais.
„Šio etapo metu planuojame išžvalgyti daugiau nei 20 tiltų“, – sakė kuopos vadas.
Vėliaunumatomas duomenų apibendrinimas ir apskaičiavimas apkrovos, kurią tiltas gali atlaikyti.
„Tai yra NATO standartas, kuris naudojamas visose NATO šalyse“, – paaiškino M. Petravičius.
„Mes situaciją ir būklę žinome apie kiekvieną savo tiltą, tada su kariškiais sprendžiame, koks jiems maršrutas reikalingas, kaip jie galėtų patenkinti savo poreikius – tikrai bendravimas vyksta nuolat“, – LNK komentavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.
Toks kariuomenės tiltų patikrinimas vyksta ne pirmą kartą.
„Tai yra reguliari užduotis mums – tą darome visoje Lietuvoje tiek mes, tiek kartu su sąjungininkais“, – sakė kapitonas.
Bus tikrinama ir dalis tiltų, kuriuos prižiūri sostinės savivaldybė.
„Iš tikrųjų, bent mes, išgirdome pirmą kartą. Manom, kad gal ir normalu – ne tik mes pažiūrėsime kaip specialistai, bet ir kiti įvertins pagal savo poreikius. Mes vertiname pagal transporto tonažus ir apkrovas. Galbūt bendrai valstybės mastu reikalinga kai kuriuos tiltus ir sustiprinti, jei ten planuojamos kažkokios didesnės apkrovos, nei jie buvo planuojami eksploatacijos metu“, – LNK komentavo savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas.
Informacija kariuomenei reikalinga dėl karinės technikos judėjimo.
„Ne kaip, o kiek, kokią tiltas apkrovą gali atlaikyti irokia technika galėtų per jį judėti“, – sakė kariškis.
Taigi, kariškius labiau domina inžinerija, o ne pačių tiltų būklė.
„Tose vietose, kur kariuomenės tikrinama, tai miesto statinių būklė yra tikrai gera“, – patikino A. Visockas.
Valstybinės reikšmės keliuose esančius tiltus prižiūri LAKD.
„Priežiūra yra vykdoma nuolatos, kaip ir visų kelių. Yra atsakinga akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ – ji nuolat atlieka priežiūrą“, – komentavo direkcijos atstovas A. Vilkelis.
Nors, kaip sakoma, priežiūra vykdoma nuolat, bet akivaizdu – jos nepakanka. Kai kuriais atvejais Lietuvos tiltų būklė net be specialistų profesionalių įvertinimų, akivaizdžiai matyti, prasta.
„Šiandien yra 72 tiltai, kurie yra blogos būklės, dėl kurių reikia priimti tam tikrus sprendimus, juos tvarkyti. Tai šiandien yra tokia situacija. Tiltų iš viso mes turime daugiau nei 1,5 tūkst. valstybinės reikšmės keliuose“, – paaiškino A. Visockas.
Anot pašnekovo, Lietuvos tiltai būtų geresnės būklės, jei būtų skiriama daugiau pinigų. Anot Kelių direkcijos, pastaraisiais metais finansavimas ir taip padidintas.
„Būdavo skiriama tik iki 10 mln. eurų, o paskutinius kelis metus priėmėme sprendimą padidinti ženkliai ir sumos dabar siekia iki keliasdešimt milijonų kiekvienais metais, kad ta situacija būtų stabilizuota ir tiltų būklė pagerinta iš esmės“, – paaiškino A. Vilkelis.
Kariuomenės planas – tiltus patikrinti visoje Lietuvoje.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
