keliai

Kaimynai kritikuoja Lietuvos kelius. Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ rašoma, kad ties Lietuvos ir Lenkijos pasieniu baigiasi Europa. Estijos ambasadorius Lenkijoje išreiškė susirūpinimą Baltijos šalių kelių infrastruktūra, kuri gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad esant poreikiui didinti keliams skiriamas lėšas gali tekti nukreipti didesnę surenkamo akcizo dalį keliams bei papildomai apmokestinti sunkiasvorį transportą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kalbos apie prastą kelių finansavimą yra mitas, nes lėšos skiriamos šiam sektoriui pastaraisiais metais augdavo. Vis tik, siekiant dar spartesnio finansavimo minėtam sektoriui, politikė ragino susisiekimo ministrą pasiremti į gynybos fondo pavyzdį bei tokiu...

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, sako, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio. Tai jis teigė paskaičiavęs ministerijos ir rangovų galimybes bei atsižvelgdamas į prastą kelių padėtį šalyje.

Kelių būklę Lietuvos gyventojai vertina patenkinamai, bet prasčiau nei prieš metus ar dvejus, rodo šių metų liepą asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pagrindinė įvardijama problema – nusidėvėję keliai, o štai kelių priežiūrą, saugumą ir pralaidumą respondentai v...

Nepaisant šįmet išaugusio faktinio sektoriaus finansavimo ir didelio kelių tiesybos bei remonto tempo, bendra šalies kelių ir tiltų būklė išlieka prasta, teigia metinę situacijos kelių sektoriuje apžvalgą pristačiusios Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos kelių asociacijos. Jų siūlymu, norint užtikrint...

Iki skausmo ir dantų barškėjimo nuvalkiota tema – keliai: kodėl Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje jie per keletą paskutinių metų tapo kur kas geresni nei pas mus. Tą galima pajusti penktu tašku įvažiavus į tėviškę iš bet kurios kaimyninės europinės šalies.

Ekspertai sutaria, kad palaikyti kelių infrastruktūros ilgaamžiškumą – sudėtingas uždavinys, priklausantis ne tik nuo darbų kokybės, bet ir nuo itin nepastovaus Lietuvos klimato. Jų nuomone, kelių eksploatavimo laiką galima gerokai pailginti užtikrinant savalaikę techninę priežiūrą ir veiksmingą sun...

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko sako, kad tinkamai nepasiruošus didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismui, Lietuvos gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai.

„Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad jeigu Lietuvoje norima išvengti kelių dangos būklės blogėjimo bei „eiti į priekį“, reikia 5,4 mlrd. eurų siekiančių investicijų. Taip pat, anot jo, tiltų remontui reikalingas dar vienas milijardas eurų.

Pradedamas magistralinio kelio A1 kapitalinis remontas. „Via Lietuva“ užsakymu bendrovė „YIT Lietuva“ atliks atkarpos nuo 70,9 iki 80,5 km kapitalinį remontą. Automagistralės tvarkymo darbų vertė – daugiau kaip 9 mln. eurų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Kiekvieną pavasarį šalies keliuose fiksuojama suaktyvėjusi laukinių gyvūnų migracija. „Via Lietuva“, siekiant didinti eismo dalyvių saugumą keliuose, nuosekliai plečia apsauginės infrastruktūros priemonių skaičių bei primena vairuotojams, jog šiuo metu kelyje jie privalo būti dar atidesni.

Eismo informacijos centras praneša, kad trečiadienio rytą šalyje valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos, vietomis yra sausų kelio ruožų, pietų Lietuvoje kelių dangos daugiausia sausos.

Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis yra sausų kelių ruožų, praneša „Via Lietuva“.

Beveik dvidešimtmetį planuojamo pietinio Klaipėdos aplinkkelio reikalai gali pajudėti iš mirties taško – šį pavasarį tikimasi palankaus Vyriausybės sprendimo dėl naujo kelio tiesimo, kuriuo miestą aplenktų transportas, gabenantis krovinius į uostą ir iš jo. Jo vadovas teigia, kad šiuo metu jaučiamas...